Tą jis pareiškė penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščiaku).

„(Įsigijimų – BNS) sinchronizavimas tai nėra toks paprastas dalykas. Mes mėginame sinchronizuoti salvinių ugnies sistemų pirkimą su Baltijos šalimis. Žinoma, kad mes su ministru kalbėjome apie tas sritis, kur galime vystyti mūsų bendras pastangas, tame tarpe ir kranto gynybos srityje, manau, kad mes svarstysime“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Tuo metu M. Blaszczakas teigė „šiek tiek juokais“ siūlęs Lietuvai įsigyti lenkiškas oro gynybos sistemas „Piorun“.

„Pasirodo, šis ginklas yra labai veiksmingas, ukrainiečiai jį naudoja, jis skirtas priešlėktuvinei gynybai“, – kalbėjo Lenkijos ministras.

Jis pabrėžė, kad Varšuva yra atvira pirkimų sinchronizavimui.

„Galime koordinuoti ir kitos ginkluotės pirkimą, esame artimi kaimynai, tai pasinaudokime tuo, kad mūsų karinės pajėgos naudotų tokią pačią ar panašią ginkluotę“, – sakė M. Blaszczakas.

„Ilgalaikė grėsmė“

A. Anušauskas teigė, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija mato būtinybę stiprinti karinius pajėgumus, reikalauti Rusijos atsakomybės už sukeltą karą Ukrainoje.

Šalių ministrai teigia sutarę glaudžiau bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje, taip pat siekiant NATO tarptautinių pajėgų virsmo brigadomis.

„Tiek Lenkija, tiek Lietuva Rusiją vertina kaip Vakarų ilgalaikę grėsmę“, – sakė Lietuvos ministras.

A. Anušauskas ir M. Blaszczakas susitikimo metu pasirašė įsipareigojimą toliau aktyviai bendradarbiauti gynybos srityje.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Laisvasis pasaulis turi padaryti viską, kad sustabdytų Rusiją“, – teigė Lenkijos ministras.

Pasak jo, kariniams įsigijimams skiriami pinigai nėra išlaidos, o investicija į saugumą. M. Blaszczakas taip pat pabrėžė manantis, kad sankcijos Rusijai turi būti stiprinamos.

„Tos sankcijos turi būti labai rimtos, tokios, kad jos neleistų Kremliui atkurti savo karinio potencialo“, – kalbėjo jis.

Suvalkų koridorius

Lenkijos ministras teigė remiantis Suomijos siekį prisijungti prie NATO, nes tai sustiprins ir Baltijos šalių, Lenkijos saugumą, ribos Rusijos agresyvius veiksmus, invazijos tikimybę.

„Lenkija yra pasirengusi nedelsiat ratifikuoti Suomijos ir NATO sutartį“, – sakė M. Blaszczakas.

Prie Aljanso prisijungus Suomijai, A. Anušausko teigimu, Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimas, kalbant apie Suvalkų koridoriaus gynybą, neturėtų keistis.

Galime koordinuoti ir kitos ginkluotės pirkimą, esame artimi kaimynai, tai pasinaudokime tuo, kad mūsų karinės pajėgos naudotų tokią pačią ar panašią ginkluotę.

„Tačiau apskritai žiūrint į viso regiono situaciją, saugumo prasme rytinis flangas sustiprėja“, – sakė jis.

Ministras teigė besitikintis, kad Suomijos narystė bus įvertinta ir rengiant naujus NATO rytinio flango gynybos planus.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.

Išminavimo misiją Ukrainoje palaikys „kariniai pajėgumai“

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad „kariniai pajėgumai“ palaikytų norimą steigti Europos Sąjungos (ES) išminavimo misiją Ukrainoje.

„Europos Sąjunga ruošia tokią misiją, šalys į ją jungiasi civiliniais pajėgumais. Civilinius pajėgumus palaiko ir kariniai pajėgumai, nes profesionalų išminuotojų skaičius kiekvienoje iš valstybių yra labai labai ribotas“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) Vilniuje sakė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau šią savaitę sakė, kad karių išminuotojų siuntimas į Ukrainą gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, todėl tam reikia politinio sprendimo.

Baltijos šalys ir Lenkija penktadienį paragino ES koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams ir finansuoti juos ES lėšomis.

„Įsivaizduokite, kad 20 išminuotojų vieną hektarą gali patikrinti per dieną. Žinant, kokie teritorijos plotai yra užminuoti, tai galima spėti, kiek visa ta misija truktų, kokių pajėgumų reikėtų“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbtais Ukrainos institucijų skaičiavimais, apie 50 proc. Ukrainos teritorijos (maždaug – 300 tūkst. kv. km) nukentėjo nuo karinių veiksmų, todėl taikiems civiliams gyventojams, grįžtantiems į išlaisvintas teritorijas, kyla didelis pavojus dėl paliktų minų, sprogmenų ir nesprogusios amunicijos.

Sprogmenų galima rasti visur – laukuose, gatvėse ir privačiuose namuose, Rusijos karių sprogmenys paslėpti balduose ir net vaikų žaisluose, teigiama ministerijos pranešime.

Šiuo metu daugiau nei pusės Ukrainos teritorijos išminavimo procese dalyvauja apie 550 Ukrainos specialistų su 250 transporto priemonių, tačiau, pasak Lietuvos VRM, to nepakanka.

Lenkijos gynybos ministro teigimu, sėkminga išminavimo misija leistų Ukrainai pradėti žemės ūkio darbus.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, todėl bet kokios kliūtys užauginti įprastą derlių kelia rizikų dėl maisto krizės, ypač Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje.

„Todėl viso demokratinio pasaulio vienas iš siekių yra sudaryti galimybes Ukrainai dirbti žemę, sieti grūdus, o kad tai būtų daroma, reikia išminuoti tas teritorijas“, – kalbėjo M. Blaszczakas.

Pasak jo, tikėtina, jog Rusijos kariuomenės sąmoningai užminavo didelę dalį Ukrainos teritorijos, siekdama užkirsti kelią šaliai dirbti laukus ir auginti grūdus.

Ministro teigimu, taip siekiama „suduoti smūgį Ukrainos ekonomikai“.