Tokius papildomus asignavimus numatantis nutarimo projektas Ministrų kabinetą pasieks kitą savaitę, trečiadienį.

Nurodoma, kad 150 mln. eurų būtų skiriama mokėjimams už inžinerinės paskirties pėstininkų kovos mašinas, o 37,7 mln. eurų – avansui už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS. Šiuos mokėjimus ministerija ketina atlikti 2025 m. II ketvirčio metu.

Papildomi finansai bus skiriami iš valstybės pasiskolintų lėšų.

ELTA primena, kad pernai spalį KAM pasirašė dvi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo – Lietuva perka dar vieną artimojo nuotolio sistemą MSHORAD ir trečiąją sistemą NASAMS.

Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą KAM pradėjo vykdyti dar 2016 m. Pirmoji oro gynybos sistema pasiekė Lietuvą 2020 m., į kariuomenę ji sėkmingai integruota 2022 metais.

2023 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl antrosios NASAMS sistemos įsigijimo. Anksčiau skelbta, jog sistemos įranga turėtų pasiekti šalį 2026 m.

Trečioji NASAMS sistema, kurią įsigyja Lietuva, kainuos 234 mln. eurų. Kaip anksčiau yra teigęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pastaroji sistema į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 m.

Kaip skelbta, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, Vyriausybė 800 mln. eurų padidino skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitą. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

Tuo metu metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino, kad Lietuva 2026–2030 m. laikotarpiu kasmet krašto apsaugai turi skirti 5–6 proc. BVP. Premjeras Gintautas Paluckas LRT televizijai yra teigęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.