„NATO negali atmesti jokio scenarijaus – Aljansas turi būti pasirengęs kolektyvinei gynybai bet kuriame regione. Todėl sveikiname NATO sprendimus padidinti pajėgų parengtį ir imtis kitų priemonių, didinančių NATO pasirengimą veikti greitai“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Su M. Geoana jis aptarė Aljanso politinį dialogą su Rusija bei atgrasymo ir gynybos stiprinimo priemones.

Pasak ministro, NATO gali palaikyti politinį dialogą su Rusija aktualiomis temomis, tačiau jokių derybų ir nuolaidų dėl kertinių principų, atgrasymo ir gynybos bei atvirų durų būti negali.

Bendraudamas su M. Geoana ministras pasidžiaugė tuo, kad NATO vienybę ir solidarumą šią savaitę pademonstravo Vokietija, priėmusi sprendimą atsiųsti daugiau karių į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje.

Pasak A. Anušausko, NATO turi turėti reikalingus pajėgumus didėjančiai Rusijos grėsmei atremti ir toliau stiprinti atgrasymą bei gynybą rytinėje Aljanso dalyje.

Susitikimas su vienu iš Aljanso vadovų įvyko tarptautinio NATO bataliono dislokavimo penkmečio išvakarėse – trečiadienį Rukloje vyks iškilminga ceremonija.

Rotuojamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Šis vienetas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje, panašūs, tik kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Tarptautiniam NATO batalionui vadovauja Vokietija, čia dislokavusi maždaug 500 karių, dar kelis šimtus karių Berlynas nusprendė atsiųsti regione tvyrant įtampai dėl saugumo.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.