„Pastaruoju metu retorika iš JAV administracijos buvo gerokai griežtesnė (Vladimiro – BNS) Putino atžvilgiu, tačiau šitas sprendimas mano nuomone yra game changeris (keičiantis žaidimą – BNS) ir jau matome pasekmes“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

„Jau matome kai kurių valstybių, tokių kaip Indija, prisitaikymą prie JAV sprendimo, matome ir akcijų rinkų reakcijas (...). Neabejoju, kad netrukus prasidės isterinės reakcijos iš Kremliaus“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.

Sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto Jungtinėse Valstijose įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis.

G. Nausėdos teigimu, Rusijos ekonomika jau dabar nėra geros būklės ir šalies vadovas V. Putinas negalės ilgai ignoruoti vis didėjančių problemų.

„Pridėkime dar 19-ąjį sankcijų paketą, dėl kurio šįryt taip pat buvo susitarta. Rusijos ekonomika ir taip jau nėra geros būklės, ir jeigu dar gaus šitą smūgį, aš manau, kad jiems tikrai reikės rimtai susimąstyti, kokia perspektyva jų laukia“, – sakė prezidentas.

„Galima ignoruoti realybę, bet net ir tokie veikėjai kaip Putinas ilgą laiką ignoruoti realybės negalės, kai tai pradės liesti kiekvieną Rusijos žmogų ir liesti labai skaudžiai“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė BNS, pagal naujausią 19-ąjį ES sankcijų paketą 27 šalių blokas vienais metais paankstino suskystintųjų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą iki 2027 metų pradžios.

Be to, į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukta dar daugiau nei 100 tanklaivių iš vadinamojo šešėlinio laivyno, kurį sudaro senstantys naftos tanklaiviai, ir įvesta šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų kelionių kontrolė.

Šios sankcijos reiškia, kad Rusijos diplomatai turi informuoti šalių, kuriose jie reziduoja, institucijas apie bet kokias keliones į užsienį.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Vakarams paveikti Rusijos ekonomiką įmanoma tik tuomet, kai sankcijos įvedamos derinant tarpusavyje ir vienu metu, kaip kad buvo tarp ES ir JAV.

„Jei dar būtų ir įšaldyto turto klausimu pasiektas proveržis, tai aš manau, kad mes tikrai priverstume Kremliaus režimą atsitokėti, susimąstyti apie tai, kokia liūdna perspektyva jų laukia“, – teigė G. Nausėda.

Kertinė ES paramos Kyjivui dalis, kurią aptarti Bendrijos lyderiai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, priklauso nuo naujo 140 mlrd. eurų „reparacijų paskolos“ plano, finansuojamo iš bloko įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų.

Belgija, kurioje didžioji dalis šių pinigų laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“, pareikalavo garantijų, kad likusi ES dalis pasidalys atsakomybę, jei Rusija kreipsis į teismą.

Nors pagrindiniai klausimai dar neišspręsti, diplomatai tikisi, kad ES vadovai suteiks bloko vykdomajai institucijai leidimą parengti oficialų teisinį pasiūlymą dėl paskolos, kurią Kyjivas grąžins tik tada, kai Maskva atlygins žalą, kurią ji padarė per invaziją į Ukrainą.

„Aš manau, kad Europos Komisija, kuri kaip tik ir yra įpareigota ieškoti teisinių sprendimų įšaldyto turto naudojimui, tikrai nepaliktų Belgijos vienos“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad vis dėlto pajus Belgijos premjeras tą solidarumą, kuris tvyro salėje ir kad mes tikrai esame pasirengę ne tik padėkoti, bet ir būti solidarūs su Belgija tuomet, kuomet Rusija mėgins imtis atsakomųjų žygių“, – sakė jis.

Be to, G. Nausėda sakė palaikantis energetinių išteklių importo diversifikavimą, teigė kad svarbų vaidmenį tokiame sprendime užimtų Egiptas, su kurio prezidentu trečiadienį susitiko ES lyderiai.

Kęstutis Budrys sako, jog Bendrija privalo nesustoti

ES Tarybai ketvirtadienį paskelbus 19-ą ekonominių ir individualių sankcijų paketą Rusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Bendrija privalo nesustoti ir judėti pirmyn su tolesniais ribojimais.

„ES privalo čia nesustoti ir judėti toliau su tolesniais ribojimais, nukreiptais į pilną dvejopos paskirties prekių eksporto į Rusiją draudimą, branduolinę energetiką bei alternatyvius finansavimo kanalus, užtikrinančius Rusijos karinės ekonomikos prieigą prie kritiškai reikalingų technologijų“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Anot jo, šįkart sankcijų paketas nutaikytas į Rusijos karo ekonomikos varomąją jėgą – iškastinio kuro eksportą.