Seimas paskutinę sesijos dieną planuoja svarstyti prieštaringai vertinamą Tautinių mažumų įstatymo projektą.
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus praėjusią kadenciją įregistruotas projektas siūlo grąžinti nepriklausomybės pradžioje galiojusio įstatymo redakciją.
Dar 2010 metais įregistruotas projektas numato, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.
Tokį Tautinių mažumų įstatymo variantą kritikuojantys opoziciniai konservatoriai yra įregistravę savo įstatymo variantą, kuriuo dvikalbės lentelės nebūtų leidžiamos. Jie pažymi, kad minimas įstatymas prieštarauja kitiems teisės aktams, nes teisinė aplinka yra iš esmės pasikeitusi.
LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.
Tuo tarpu LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis laikosi pozicijos, kad J.Narkevičiaus pateiktas projektas su sena įstatymo redakcija - tinkamas, bet galiotų laikinai, kol būtų priimtas naujas įstatymas dėl tautinių mažumų.
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.
Naujausi komentarai