„Klausimas, kodėl A. Lukašenka pradėti organizuoti nelegalios migracijos srautus į Lietuvą, po to ir į Latviją, ir į Lenkiją, pirmiausia, buvo tas jo motyvas, kurį galima išreikšti rusišku žodžių junginiu – priverstinis bendradarbiavimas. Toks buvo jo pirminis tikslas. Kodėl tai buvo daroma? Tai buvo daroma tam, kad priversti mus ir visą Europą iš esmės sėsti su juo prie derybų stalo ir kalbėtis dėl jam naudingų dalykų. Kitaip tariant, kad sankcijos būtų atšauktos, kad jo izoliacija būtų panaikinta, na, ir galų gale, kad jis būtų pripažintas, kaip legitimus Baltarusijos vadovas“, – teigė L. Kasčiūnas.

– Kitaip tariant, jeigu Europa kalbėtų su A. Lukašenka, jis būtų laimėjęs šitą hibridinį karą?

Jeigu jis nieko nepadarys, kad ta krizė, kuri yra iš esmės dabar, kaip nors spręstųsi, akivaizdu, galima bus kalbėti, kad tokie pokalbiai yra klaida.

– Nebent pokalbis ir dialogas, vadinkime jį taip, vyktų jėgos paremta kalba. Tai yra įmanoma, tarkime, jeigu (Angela, – red. past.) Merkel jam telefonu sako: „Viršininke, žiūrėk, jeigu tu nenori penkto, šešto, septinto sankcijų paketo, kur bus įtraukti visi tavo artimiausi žmonės, visos tavo strateginės įmonės, jeigu tu nenori to, tu padaryk sąlygas humanitariniam koridoriui, įsileisk visus tuščius lėktuvus, organizuok iš pasienio žmonių pavežimą iki Minsko ir grąžink į kilmės šalis“, tai toks pokalbis yra suprantamas ir aš jį galiu suprasti kaip žinutės perdavimą.

Bet jeigu tai yra pokalbis, kai jis iš esmės yra prašomas, kai jam paliekama erdvės apsispręsti, jau dabar Baltarusijos propagandinėje žiniasklaidoje iš esmės išskalambintas šitas pokalbis ir jau parodytas kaip A. Lukašenkos didžiulė diplomatinė pergalė. Ir jeigu jis nieko nepadarys, kad ta krizė, kuri yra iš esmės dabar, kaip nors spręstųsi, akivaizdu, galima bus kalbėti, kad tokie pokalbiai yra klaida.

Laurynas Kasčiūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

– Jūsų kolega Žygimantas Povilionis sako, kad A. Merkel skambutis A. Lukašenkai jam sukėlė nuostabą ir kad tai asmeninė A. Merkel, benueinančios kanclerės, iniciatyva, kuri neatitinka Vokietijos pozicijos ir kuri skaldo ES poziciją. Jums taip pat sukėlė nuostabą, kad A. Merkel paskambino A. Lukašenkai?

– Man, žinant vokišką strateginę kultūrą ir diplomatiją, galima buvo tikėtis, kad jie mėgsta iškart kad ir krizės atveju su kažkuo pasišnekėti. Pirmiausia paskambino (Vladimirui, – red. past.) Putinui, V. Putinas paskambinti A. Lukašenkai. Vien tai man jau nepatinka, nes pripažįstame V. Putiną kaip tarpininką, kuris gali neva tai padėti išspręsti krizę ir pan. Bet čia yra vokiška strateginė kultūra. Vokietija taip dažnai elgiasi, tą reikia suprasti. Faktas tai, kad A. Merkel – nueinanti politikė ir be jokios abejonės tai nebūtinai jau yra tas esminis galios centras. Bet ji, be abejo, tą dialogo kultūrą turi ir turėjo nuolat. Tą reikia labai aiškiai suprasti.

Faktas tai, kad A. Merkel – nueinanti politikė ir be jokios abejonės tai nebūtinai jau yra tas esminis galios centras.

Dabar ar ji atstovauja, ar neatstovauja, aš tikrai nevertinsiu. Ko galbūt reikėjo daugiau šiuo atveju – tų šalių, kurios dabar laiko frontą, saugo sienas – tiek savo, tiek ES išorines sienas, kalbant apie Lietuvą, Latviją ir pirmiausia Lenkiją, kad būtų suderinta su šiomis valstybėmis: ir žinutės, ir pokalbio turinys, ir t. t. Kad neatsitiktų taip, kad už jų akių yra derama dėl kažko, ypač, kai mes tiksliai nežinome, kas pokalbyje buvo pasakyta ir pažadėta.

– Ar, jūsų supratimu, šis pokalbis buvo suderintas su trimis šalimis, kurios patiria didžiausią spaudimą iš Baltarusijos? Su Lietuva, pavyzdžiui, jūs turite žinių apie tai?

– Tai, ką aš turiu, nenoriu galbūt viešai skelbti, bet man truputėlį kelia abejonių, ar mes čia Lietuvoje turėjome elgtis būtent taip, ir derinta buvo su tais, su kuriais turėjo būti derinta. Ir ar tie, kurie neva buvo informuoti, aš atsiprašau, kad kalbu šiek tiek paslaptingai, visus informavo kitus užsienio politikos architektus. Čia, matyt, yra vėlesnių dienų klausimas. Matyt, ir žiniasklaidoje, ir visur kitur pasirodys diskusija ir informacija, kas ką informavo ir kas su kuo tarėsi čia, Lietuvoje, ir kas galbūt buvo tas kontaktinis žmogus, su kuriuo neva tai buvo derinta, bet kuris buvo informuotas tiesiog.

– Aš pabandysiu išversti, ką jūs sakote tarp eilučių. Suderinimas nebuvo iki galo tinkamas, jūs tą sakote.

– Na, matyt, taip.

Plačiau – vaizdo įraše: