Kalbino Raigardas Musninckas.

– Kaip žmonės, Jūsų rinkėjai, vertina pavasario sesiją?

– Pavasario sesija buvo labai intensyvi. Žmonės, kaip visada, norėtų šiek tiek daugiau, bet jie vertina tuos sprendimus, kurie priimti, ypač dėl antros pensijų pakopos. Jaunos šeimos džiaugiasi dėl mamadienių, tėvadienių, dėl to, kad perspektyvoje yra nemokamas pradinukų maitinimas. Žmonės kalba ir plačiau – apie saugumo užtikrinimą, gynybą, sako, kad ramesnis, taikesnis gyvenimas. Daug vilčių, ypač regionuose, žmonės deda į Kelių fondą, nes vis dėlto sutvarkyti kelius – gana svarbu. Žmonės mato, supranta ir diskutuoja. Kartais duoda pipirų, bet iš principo manau, kad jie mato gyvenimo pokyčius į gerąją pusę.

– O kaip patys socialdemokratai vertina šią sesiją?

– Mes turėjome kitokių planų, ypatingai – dėl mokesčių kai kurių aspektų, bet džiaugiamės, kad pagrindinius įsipareigojimus žmonėms įvykdėme. Iš principo esame patenkinti rezultatu, bet, kaip visada, norisi padaryti tobuliau.

Mums reikėjo surasti kompromisą.

– Priiminėjant mokesčių paketą tarp socialdemokratų, regis, nebuvo visiškos vienybės arba pasitenkinimo nuveiktu darbu. Kaip manote, ar priimtas mokesčių paketas yra socialdemokratiškas?

– Noriu pastebėti, kad į šią sesiją ir apskritai į Seimo koaliciją mes atėjom su labai skirtingais požiūriais. Vieni koalicijos partneriai manė, kad mokesčių keitimo išvis nereikia, kiti turėjo dar kitokį požiūrį. Mums reikėjo surasti kompromisą. Manau, kad kompromisas ganėtinai socialdemokratiškas. Bet dėl kai kurių dalykų turėjom kitokį įsivaizdavimą, pavyzdžiui, dėl progresyvumo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinime. Pavyko įtikinti partnerius, kad pats brangiausias NT liktų apmokestintas. Didesnio progresyvumo norėjosi ir kitur, tarkim, pelno mokestyje. Bet visuma leidžia sakyti, kad kitų metų mokestinę aplinka pasitinkame su tam tikru pasitenkinimu, kad bus papildomai surinkta į valstybės biudžetą, kad galėsim finansuoti gynybinius įsipareigojimus.

– Verslo organizacijos sako, kad dėl mokesčių reformos planuoja kreiptis į teismą. Kas bus, jei teismas pasakys, kad su mokesčiais ne viskas gerai?

– Iš daugelio verslininkų, su kuriais bendrauju, girdžiu, kad jie be jokių vargų gali įgyvendinti pakeitimus. Bet kai susirenka į didelį būrį, kiekvienas nori pakovoti už savo interesus, kartais gal ir šiek tiek pasirodyti. Žiūrint objektyviai į aplinkines ES šalis, mūsų šalyje mokesčiai verslui išlieka vieni mažiausių. Tikiu, kad verslas nesikreips į teismus, o jei kreipsis, teismai nenustatys problemų. Jei visgi nustatytų, mes atsižvelgsime, juk esame demokratinė valstybė.

Po tarnybų atsakymų galėsime priimti galutinius sprendimus.

– Seimo sesijos pabaigą lydėjo premjero problemos dėl jo verslų, kai kurių įsigijimų. Ši istorija, panašu, tęsis ir toliau. Ar socialdemokratams šioje situacijoje viskas aišku, ar premjeras atsakė į partijos užduotus klausimus?

– Taip, tie klausimai buvo užduoti viešai, premjeras atsakinėjo į juos Seimo salėje. Manau, dabar reikia sulaukti tam tikrų žinybų atsakymų. Kai kurie žurnalistai kelia tuos klausimus, premjeras į juos yra atsakęs, tad reikia nešališko, objektyvaus vertinimo. Po tarnybų atsakymų galėsime priimti galutinius sprendimus.

– Svarstote variantą, ką reikės daryti, jei atsakymai bus nepalankūs premjerui? Koks atsakymas priverstų keisti premjerą?

– Pirma norime sulaukti atsakymų, nereikia bėgti prieš traukinį.

­– Premjeras, neseniai atsakinėdamas į žurnalistų, į tų, kas atliko žurnalistinį tyrimą, klausimus atrodė suirzęs. Nenorėjo atsakyti į tyrimo autorių klausimus, sakė, kad tyrimas šališkas, neobjektyvus. Ar pateisinate tokį jo suirzimą?

– Manau, kiekvienas būtų suirzęs. Juk pateikti įtarimai sunkina kasdienį gyvenimą ir darbiniuose, ir asmeniniuose reikaluose. Nėra lengva gyventi tokioje psichologinėje įtampoje. Norime kuo greičiau gauti institucijų vertinimus, tada visiems palengvės.

– Atrodo, kad, premjero vertinimu, žurnalistai dirba ne savo darbą, užsiiminėja niekais. Jums neatrodo, kad premjeras tam tikra prasme menkina žurnalistų darbą?

– Manau, reikia atskirti žiniasklaidą, kuri informuoja, ir tą, kuri atlieka tiriamąjį darbą. Tiriantys žurnalistai turi savo veikimo būdą, kuris tikrai ne visada priimtinas tam žmogui, apie kurį sukasi tyrimas. Tai nėra įprasta psichologinė aplinka ir žmogus gali pasakyti stipresnį žodį ar išsireikšti ne visai objektyviai. Tai asmeninė kiekvieno žmogaus pozicija.

– Seimo sesijos pabaigoje socialdemokratų iniciatyva bandyta gelbėti čekučių skandalo herojus. Tai neatrodė labai skaidriai. Net buvo planuojama Baudžiamojo kodekso pataisas priiminėti skubos tvarka. Galiausiai klausimas atidėtas, matyt, rudeniui. Socialdemokratams šis klausimas rūpi labiausiai?

– Norėjome pavasario sesiją užbaigti laiku, nepratęsti, todėl veiklos paskutinėm dienom vyko skubos tvarka. Bet matydami šio klausimo jautrumą, žmonių reakciją, supratome, kad nėra būtinumo skubėti, todėl klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

– Atrodo, kad socialdemokratai, stumdami šį įstatymą, tikėjosi, kad visi pritars, nes turbūt visose partijose yra su čekiukais susijusių asmenų. Bet išėjo taip, kad niekas nepritarė.

– Nesutikčiau. Tarp pasirašiusiųjų šį įstatymo projektą yra įvairių frakcijų atstovų. Man atrodo, kad tarp socialdemokratų yra tokių, kurie nepritaria, o tarp kitų frakcijų narių yra tokių, kurie pritaria.

– Ar socialdemokratų merai, kuriems gresia sankcijos dėl čekiukų, darė spaudimą partijos vadovybei dėl šių įstatymų?

– Aš tokių atvejų nežinau.

Gyvename demokratinėje šalyje, tad vykdysime teismų sprendimus.

– Kas bus, jei per tą laiką, kol įstatymo priėmimas nukeltas, kris partijos merai arba jų pareigos bus suspenduotos?

– Gyvename demokratinėje šalyje, tad vykdysime teismų sprendimus. Visko gali būti. Šis įstatymas nėra nukreiptas į kažkokio mūsų nario apsaugojimą. Jis remiasi bendru supratimu, kad bausmė turi atitikti padarytą nusižengimą.

– Po socialdemokratų svarstymų, ar reikalinga desovietizacijos komisija, ji atsistatydina. Susidaro įspūdis, kad socialdemokratų valdymo metu stabdomas bandymas suprasti, kas yra gerai, kas blogai su desovietizacija. Jums nesvarbi ši komisija ir jos darbai?

– Mums labai svarbu, todėl ne sykį diskutavome ir su frakcijos nariais, ir su pačia komisija. Aptarėm, koks turėtų būti reguliavimas. Komisijos nariai minėjo, kad iš principo darbą yra baigę. Komisija, matyt, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė atsistatydinti. Girdėjome įvairių diskusijų, galbūt po šio sprendimo turėsime tęsti darbus, daugiau dėmesio skirdami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir vietinių žmonių, kurie gyvena toje aplinkoje, nuomonei. Esame turėję prieštaringų situacijų, kai komisijos rekomendacijos virsdavo nepakeičiamu sprendimu. Turėsime naują tvarką, kurioje sprendimai bus pakankamai objektyvūs.

– Nušalintas žvalgybos vadas. Jūs, kaip buvęs krašto apsaugos ministras, suprantate, kokios tai svarbios pareigos. Ar pritariate ministrės Dovilės Šakalienės sprendimui? Ar bandysite taisyti situaciją?

– Situacija nemaloni, nes tai labai specifinė žinyba. Žvalgybos vadas yra įrodęs savo patikimumą, profesionalumą. Turime susiformavusią tradiciją, kad žvalgybos vadas nebūna skiriamas antrai kadencijai. Sunku pasakyti, kas tiksliai įvyko, nes ministrės nuomonė viena, vadas sako ką kita. Bet vyksta tyrimas ir galbūt sulauksime kai kurių atsakymų. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: