„Laisvės partija tikrai įsivertins balsavimą, bet mes dabar valdome pandeminę situaciją, yra kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė A. Armonaitė.

Politikė patikslino, kad partijoje tikrai bus diskutuojama, kaip įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Laisvės partija svarstys, kaip padaryti, kad Laisvės partijos programa eitų į priekį“, – tęsė ji.

Vertindama Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pareiškimą, kad apie tolesnį buvimą koalicijoje „bus kalbama“, A. Armonaitė akcentavo, jog normalu yra tai, kad partijos nariai kelia šiuos klausimus.

„Yra narių, kurie kelia klausimus. Ir po ankstesnių balsavimų kėlė tuos klausimus. Nariai kalba apie tai. Natūralu, kad mes diskutuotume su nariais“, – mano ji.

Vertindama patį balsavimo dėl dekriminalizavimo rezultatą, Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad jis susilaukė kur kas didesnio palaikymo nei panašūs siūlymai anksčiau, tačiau dalis parlamentarų, jos teigimu, tiesiog yra žiaurūs.

„Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu“, – tvirtino A. Armonaitė.

Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu.

ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.

Laisvės frakcijos parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūlyta perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.

Po šio balsavimo M. Danielė užsiminė, kad apie koalicijos ateitį Laisvės frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu.

„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje“, – po nesėkmingo balsavimo atsakydama į žurnalistų klausimus Seime sakė ji.

Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.

„Negaliu dabar atsakyti, bet manau, kad bus tikrai kalbama, kaip toliau dirbs koalicija“, – pridūrė ji.

Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokius teiginius vadino rimtais.

„Negirdėjau jos taip sakančios. Na, čia rimtas teiginys, reikės sėst kalbėtis“, – tvirtino G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis sakė suprantąs, kad daug pastangų dėl šių pataisų įdėję Laisvės frakcijos politikai po nesėkmės jaučiasi apmaudžiai.

„Jaučiu iš tikrųjų, kad žmonės, kolegos, koalicijos partneriai labai rimtai dirbo ties šio klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus. Labai daug ir nuoširdžiai dirbo ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl politinių aplinkybių palaikyti, bet tiesiog, kad tai yra svarbus klausimas. Kai jis nepavyksta, visą laiką yra apmaudu“, – mano G. Landsbergis.

P. Saudargas: prieš balsavimą galėjo būti daugiau diskusijų

Ketvirtadienį Seimui balsuojant dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų susilaikęs konservatorių frakcijos atstovas Paulius Saudargas teigia, kad šis balsavimas buvo pernelyg skubotas. Politiko nuomone, buvo galima skirti daugiau laiko ir pastangų kompromiso paieškoms.

„Ši diena ir taip įtempta Seime, nedaug laiko praėjo nuo svarstymo stadijos, vis dėlto įstatymas keliantis nerimą, keliantis diskusiją visuomenėje. Tai, aš manau, galima buvo dar šiek tiek padiskutuoti viduje, teikti pataisas kartu pečius surėmus ir tokiu atveju galbūt tas balsavimas būtų šiek tiek kitoks“, – žurnalistams Seime teigė P. Saudargas.  

Dėl dekriminalizavimo buvo visada diskusija, niekada neslėpėme savo nuomonės, visada sakiau, kad esu skeptiškas šio įstatymo atžvilgiu.

„Dėl dekriminalizavimo buvo visada diskusija, niekada neslėpėme savo nuomonės, visada sakiau, kad esu skeptiškas šio įstatymo atžvilgiu, sakiau, kad reikia stiprinti būtent prevencijos dėmesį, o ne paskiau kovoti su pasekmėmis, skirti reabilitacijai lėšų, kas irgi yra labai svarbu ir tai reikia daryti“, – akcentavo jis.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra pavesta parengti naująjį projektą. P. Saudargas viliasi, kad naujasis projektas bus tinkamas platesnei Seimo narių grupei.

„Mes sutariame, kad problemą reikia spręsti, tai greičiausiai bus parengtas naujas įstatymo variantas, kuriam, aš tikiuosi, bus daugiau palaikymo, tačiau jis atlieps platesnį žmonių ratą“, – vylėsi jis.

ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

A. Sysas: Laisvės partija bandė „pramušti“ dekriminalizavimo projektą

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas tvirtina balsavime neparėmęs mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projekto, kadangi jį inicijavusi Laisvės frakcija bandė naudotis „politiniu turgumi“ ir koalicijos partnerių paramą šiam projektui siekė užsitikrinti mainais siūlydama palaikymą kitų metų valstybės biudžetui. Nors pats politikas ir pasirašė dekriminalizavimo projektą dar jį registruojant Seime, tačiau sako galiausiai už pataisas nebalsavęs ir dėl to, kad išryškėjo daugiau faktų, kurių jis nežinojo.

„Toks blefavimas, kad dekriminalizuokime ir duosime daugiau lėšų sveikatai. Aš labai norėčiau, kad sveikatai, reabilitacijai, gydymui būtų skirti pinigai. Pažiūrėtume, kaip tai veikia, ir tada būtų galima grįžti prie dekriminalizavimo“ , – Eltai teigė A. Sysas.

Toks blefavimas, kad dekriminalizuokime ir duosime daugiau lėšų sveikatai.

„Jie šiek tiek blefavo su kalėjimais, nes niekas per tą laikotarpį nebuvo pasodintas. Taip, adekvatumo galbūt neatitinka, bet norėčiau, kad susitvarkytume gydymo sektoriuje, o tada būtų galima kalbėti apie dekriminalizavimą“, –  pridūrė jis.

Parlamentarui abejonių sukėlė ir tai, kad projektas buvo į darbotvarkę įtrauktas tik dieną prieš – trečiadienio vakarą. Jo vertinimu, tai įrodo, kad Laisvės frakcija bando pasinaudoti šiuo metu Seime vykstančiu biudžeto svarstymo laikotarpiu ir taip paspausti koalicijos partnerius palaikyti dekriminalizavimo projektą, mainais pasiūlant paramą tam tikroms kitų metų biudžeto nuostatoms.

„Šitas įstatymas atsirado vėlai vakare darbotvarkėje. Apie tai niekur nebuvo skelbiama. Čia prasideda biudžetinis turgus, kai frakcijos, kurios yra valdančiosios, bando pasinaudoti biudžeto svarstymo laikotarpiu ir „pramušti“ tuos įstatymus, apie kuriuos jie kalbėjo savo rinkėjams. Čia akivaizdaus politinio turgaus pavyzdys“, –  aiškino socialdemokratas.

Jis tvirtina, kad dabar, nepavykus priimti jų prioritetinio projekto, Laisvės partija gali neparemti ir tam tikrų koalicijos partneriams svarbių biudžeto nuostatų.

„Kad jie kur nors ragučius parodys, tai tikrai“, –  įsitikinęs A. Sysas.

Politologai konflikto tarp valdančiųjų nemato

Ketvirtadienį valdančiajai daugumai atmetus tris prezidento Gitano Nausėdos veto, politologai sutinka, kad savo sprendimais, be abejonės, valdantieji pademonstravo aiškią vienybę. Vis dėlto Laisvės partijos iškeltas siūlymas dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pritarimo nesulaukė. Anot politologų, tai vertybinis klausimas, todėl valdančiosios daugumos vieningo balsavimo ir nebuvo galima tikėtis.

„Reikėtų pabrėžti, kad valdančioji dauguma parodė savo vienybę ir ambiciją. Dekriminalizavimo klausimas yra jautrus ir, sakyčiau, vertybinis. Dėl tokių klausimų diskusijos vyksta aštriausios, ir tai nebuvo paslaptis, kad ir valdančioje daugumoje yra žmonių, turinčių šiek tiek kitokį požiūrį“, – sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga.

Nors, anot S. Spurgos, Laisvės partijos inicijuota programa yra konkreti, jos nebuvo kitų partijų programoje, todėl pataisų ir nepavyko priimti.

„Manau, kad šita programinė nuostata yra labai konkreti, ji buvo vienos koalicijos partnerės programoje kaip labai ryškus punktas, bet nebuvo kitų partijų programoje, tai, matyt, taip ir išėjo“, – sakė politologas.

Dėl valdančiosios daugumos vienybės S. Spurgai antrina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis. Visgi, anot L. Bielinio, laisvės partijos siūlytam projektui valdančiųjų balsų pritrūko ne tik dėl vertybių, tačiau ir dėl pataisose esančių dviprasmybių.

„Tai, kad valdantieji surinko reikiamą skaičių balsų rodo, kad iš tikrųjų jie gali susitarti ir tarpusavyje suderinti veiksmus. Jie akivaizdžiai pademonstravo, kad veto gali būti atmestas, jeigu jų interesai nesutampa su prezidento. Kalbant apie klausimą dėl narkotikų dekriminalizavimo, manau, kad jis yra ne iki galo išdiskutuotas. Yra daug neaiškumų, daug dviprasmybių, kurias reikia aptarti, kad būtų priimtas sprendimas“, – sakė L. Bielinis.

Dėl tokių klausimų diskusijos vyksta aštriausios, ir tai nebuvo paslaptis, kad ir valdančioje daugumoje yra žmonių, turinčių šiek tiek kitokį požiūrį.

Po nevieningo balsavimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad bus kalbama, kaip toliau dirbs koalicija. M. Danielė nekonkretizavo, kas konkrečiai turėtų būti aptarta. MRU docentas Virgis Valentinavičius Laisvės partijos narės žodžiuose grėsmės koalicijai neįžvelgia.

„Svarbiausiu klausimu vienybė buvo parodyta. Buvo labai aiškiai parodyta, jeigu prezidentas mano, kad valdančiosios daugumos nėra, tai jis klysta (...). Klausimas dėl dekriminalizavimo mažiau svarbus. Laisvės partija kels klausimą, bet, akivaizdu, kad iš koalicijos neis“, – teigė V. Valentinavičius.

Vieningas prezidento veto atmetimas stabilizavo valdančiąją daugumą

Politologai sutinka, kad valdančiųjų dauguma, atmesdama tris prezidento veto, parodė, kad esant reikalui jie gali parodyti savo vieningą susitelkimą. Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI)  profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, valdantieji ne tik pademonstravo savo vienybę, tačiau, anot jo, ir stabilizavo savo poziciją.

„Kadangi balsavimai buvo iškart vienas po kito, reikšmingas buvo ne tiek jų svoris, kiek valdančiosios daugumos vienybės demonstravimas“, – sakė T. Janeliūnas.

„Yra gerai kartais pasitikrinti, ar yra daugiau nei 71 balsas. Tokiu būdu yra sustiprinami tarpusavio ryšiai, nebelieka priekaištų, kodėl frakcijos nariai balsuoja skirtingai. Toks pasitikrinimas valdančiąją daugumą, be abejonės, stabilizuoja“, – pridūrė politologas.  

Vis dėlto, TSPMI profesoriaus teigimu,  prezidentas ateityje turėtų pagalvoti dėl sprendimų, nes vetavimo atmetimas keičia šalies vadovo politinį vaidmenį ir visuomenės požiūrį.

„Tampa akivaizdu, kad prezidentas greičiausiai turėtų įvertinti ir būsimus sprendimus, nes nėra politiškai malonu, kai tuos veto atmeta. Tada mažėja paties prezidento, kaip politinės figūros, reikšmė. Prezidentas išskirtiniais atvejais vetuoja ir tikisi pakeisti procesą. Jeigu veto bus atmetami vienas paskui kitą, tai, žinoma, prezidento politinis vaidmuo ir visuomenės politinis vertinimas gali sumažėti“, – pridūrė J. Janeliūnas.

ELTA primena, kad Seimo daugumai ketvirtadienį pavyko atmesti tris prezidento veto.

Valdantieji atmetė šalies vadovo veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad skiepytis atsisakę darbuotojai patys mokėtų už COVID-19 testus, veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) įstatymo, numatančio atstovą skirti ne tik ES, bet ir konkrečioje valstybėje. Valdančiajai daugumai pavyko atmesti ir prezidento veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.