„Aš manau, kad Vyriausybė turi prisiimti visą atsakomybę toliau tęsti darbus“, – žurnalistams sakė J. Petrauskienė.

Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Padarėme, ką galėjome, gebantys tegu padaro daugiau. Tokiems darbams reikalingas palaikymas ir iš valdančiosios, ir iš opozcijos frakcijų“, – kalbėjo ministrė.

J. Petrauskienė atstatydinama prasidėjus ketvirtai dalies mokytojų streiko savaitei, o kelios dešimtys protestuojančių mokytojų nuo trečiadienio nakvoja ministerijos patalpose.

Jai ir profsąjungoms praėjusią savaitę nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Šiuos reikalavimus iškėlė streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Dėl kitų reikalavimų, susijusių su etatiniu mokytojų apmokėjimu, ministrė su profesinėmis sąjungomis pranešė sutarusi.

Paklausta, ar nesvarstė atsistatydinti pati, J. Petrauskienė atsakė: „Ne, nesvarsčiau“.

„Nevengiau rinktis sudėtingesnio kelio. Pradėjome aukštojo mokslo reformą konsoliduodami jos išteklius, įstaigų tinklą atnaujinome vertindami finansines metodikas, po dešimties metų stagnacijos pradėjome investuoti į žmogiškuosius išteklius švietimo ir mokslo sistemoje“, – kalbėjo ministrė.

Ji dėkojo premjerui S. Skverneliui, suteikusiam galimybę „prisidėti prie fundamentalių mūsų visuomenės klausimų sprendimų ir davusio išskirtinių lyderystės ir komandinio darbo pamokų“.

J. Petrauskienė taip pat dėkojo kritikams, davusiems „pamoką apie pokyčių kainą, kurią visi mes turime sumokėti, ir pamoką, kas atsitinka, kuomet viena reformoje dalyvaujančių šalių savo kainą mokėti atsisako“.

Paklausta, ar svarsto grįžti į vadovės pareigas Vyriausybei pavaldžiame Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA), ministrė tvirtino: „Šiuo metu aš tikrai nesvarstau nieko. Čia ne šios dienos klausimas“.

Vyriausybės duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų, o vien mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų.

Premjeras pasiūlė politinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo reformų ir finansavimo 2020–2025 metams, tačiau A. Navicko profsąjunga papildomo finansavimo mokytojų algoms ir kitiems dalykams tikisi jau kitąmet.

Pagal valdančiosios „valstiečių“ ir socialdarbiečių koalicijos susitarimą, švietimo ir mokslo ministro portfelis priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Premjeras pirmadienį paskelbė keičiantis švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus, kad duotų naują postūmį šiose srityse vykdomoms reformoms.

E. Jovaiša: ministras turėtų girdėti, ką žmonės sako

Švietimo ir mokslo ministras turėtų būti išmintingas, ramus, mokantis girdėti, ką žmonės sako, apie būsimą ministerijos vadovą sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

E. Jovaiša taip pat teigė, kad pasvarstymai apie jo galimybes eiti šias pareigas kol kas neturi pagrindo, nes tokio premjero siūlymo nėra sulaukęs, o ir sulaukęs turėtų „gerokai sukti galvą“.

„Aš neturiu jokių kalbų, jokių pasiūlymų iš premjero. Premjero prerogatyva yra tuos dalykus daryt, ne mano prerogatyva. Frakcija nieko nekalbėjo, nieko nesvarstė, todėl aš tikrai negaliu angažuoti ir angažuotis“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė E. Jovaiša.

Į klausimą, ar sutiktų užimti pareigas gavęs tokį siūlymą, E. Jovaiša atsakė, kad „pirmiausia reiktų labai daug svarstyti“.

„Aš suprantu savo trūkumus, savo amžių, aš suprantu daugybę kitų dalykų, savo atsakomybę prieš Lietuvą, taip kad man reikėtų gerokai sukti galvą“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Klausiamas, koks asmuo galėtų vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, E. Jovaiša atsakė, kad jis turėtų būti „išmintingas, ramus, subalansuotas, mokantis girdėti, ką žmonės sako, ir nekonfliktiškas“.