Milžiniškas poreikis

Vairuotojų kasdienybę sudrumstusio chaoso centre atsidūrė mažai kam girdėtas ir matytas daiktas – turniketas, suirzusių vairuotojų jau pramintas durniketu. „Kas per vienas tas turniketas?“ – stebėjosi ir tebesistebi tūkstančiai vairuotojų.

Ministro įsakymu patvirtintame naujos sudėties automobilio pirmosios pagalbos vaistinėlės apraše nurodoma, kad turniketas yra skirtas stipriam kraujavimui galūnėse stabdyti ir kiekvienoje vaistinėlėje privalo būti du turniketai.

Vairuotojai iki balandžio 1 d. privalo įsigyti apie 3,2 mln. turniketų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Regitros“ duomenimis, 2021 m. gruodžio pabaigoje Lietuvoje buvo 1 605 199 automobiliai. Pasirašius įsakymą atsirado staigus ir milžiniškas turniketų poreikis: vairuotojai iki balandžio 1 d. privalo įsigyti apie 3,2 mln. turniketų. Jei jau kas nors sandėliuose jų yra prisiruošęs, tai bus fantastiška prekyba.

Patikimas, kokybiškas medicininis turniketas, naudojamas Lietuvos kariuomenėje, kainuoja 17,6 euro. Jei tokį turniketą laikytume kokybės standartu ir, pritaikę ji civilių poreikiams, kainą sumažintume, pavyzdžiui, 5 eurais, vien prekyba turniketais sugeneruotų apie 20,225 mln. eurų pajamų per du mėnesius.

Vien prekyba medicininiais turniketais sugeneruotų apie 20 mln. 225 tūkst. eurų pajamų per du mėnesius.

Įspūdingos sumos

Bet įsakymo inicijuotų pakeitimų generuojamos galimos realios pajamos gerokai didesnės, nes dauguma vairuotojų privalės įsigyti ne turniketus, bet atnaujintas vaistinėles su dviem turniketais. Vienos vaistinėlės kaina – apie 67 eurai (tiek jos kainavo keliuose Lietuvoje bene populiariausiose interneto parduotuvėse). Apsiriboti tik dviem turniketais ir nepirkti visos vaistinėlės komplekto turės galimybę tik labai nedidelė dalis vairuotojų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį dviem turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau nei minėta data, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį.

Akivaizdu, kad didžioji dalis, sakykim apie 90 proc. (apie 1,5 mln. automobilių) transporto priemonių savininkų turės įsigyti naujas vaistinėles, nes tai padaryti įpareigoja SAM. Nauja vaistinėlė už du turniketus gali kainuoti apie penkis kartus brangiau. 20,225 mln. eurų padauginus iš 5 bus 101,125 mln. eurų suma. Maždaug tokios būtų pajamos per du mėnesius. Socialiniuose tinkluose vaistinėlių kainas aptarinėjantys vairuotojai mini didesnius skaičius.

Kad ir kaip būtų, atmetus PVM, platintojų išlaidas, tiekėjai bet kuriuo atveju uždirbtų įspūdingą pelną.

Pigiau – nieko gero

Pašniukštinėjus internete galima susivilioti visiškai pigiais kinų gamybos turniketais, tačiau SAM perspėja, kad tai gali būti tuščias pinigų švaistymas.

SAM pranešime pabrėžiama, kad pirmosios pagalbos rinkiniuose esančios medicinos priemonės turi būti pažymėtos privalomu atitikties ženklu CE, kuris patvirtina, kad šios medicinos priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras, ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė yra saugi, naudojant ją pagal paskirtį ir laikantis naudojimo instrukcijos.

„Asmenys, prieš pirkdami medicinos priemones iš ne ES gamintojų, turi pasidomėti, ar medicinos priemonė tinkamai pažymėta, ar gamintojas yra registruotas ES, ar turi reikalingus sertifikatus, ar tie sertifikatai galioja. Neatitinkančios reikalavimų medicinos priemonės turėtų būti neįleidžiamos į Lietuvos rinką, todėl šias prekes importuojantys asmenys gali patirti nemažų finansinių nuostolių. Dar blogiau, jei tokios medicinos priemonės patenka į rinką ir potencialiai kelia pavojų pacientams bei naudotojams“, – pabrėžiama ministerijos pranešime.

Dar galima pridurti, kad turniketai greičiausiai pareikalaus papildomų išlaidų, nes naudotis jais gali tik apmokyti žmonės – ne tik išklausę specialius kursus ir įgiję praktikos, bet ir savo įgūdžius nuolat atnaujinantys. Apie tai redakciją informavo Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos specialistai. Tikėtina, kad visoje šalyje teks organizuoti turniketų naudojimo kursus.

Prekybininkų pasiteiravus, kas planuoja tiekti vaistinėles, buvo paminėtos Kaune ir Vilniuje esančios dvi įmonės. Vienai jų inicijuojamas likvidavimas, kita, kaip galima suprasti iš viešai prieinamų duomenų, sėkmingai vysto su automobilių aprūpinimu ir servisu susijusį verslą. Su likviduojama įmone susisiekti buvo neįmanoma, o veikianti į redakcijos pasiteiravimą neatsakė.

Panašu į skubėjimą

Įsakymą dėl vaistinėlių turinio pakeitimo A.Veryga pasirašė paskutinę savo darbo ministro poste dieną: 2020 m. gruodžio 10-ąją. Panašu, kad buvo labai skubama, nes jau gruodžio 11-ąją ministro įgaliojimus perėmė Arūnas Dulkys.

Prielaidas apie ypatingą skubėjimą skatina dar viena akis badanti aplinkybė: įsakymui įgyvendinti visiškai nebuvo pasiruošta. Nors įsakymas dėl atnaujinto turinio vaistinėlių pasirašytas daugiau nei prieš metus, tačiau vaistinėlių su turniketas iki šiol neturi ne tik smulkesni, tačiau ir didžiausių tinklų prekybininkai.

„Šiuo metu nėra. Gal apie sausio vidurį turėsime. Bet skaičius bus ribotas“, – toks buvo tipiškas atsakymas automobilių reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse, kai pasiteiravome, ar turi atnaujinto turinio vaistinėlių ir turniketų.

Naujų vaistinėlių įsigyti neįmanoma, o senosios reikalavimų neatitiks nuo balandžio. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kad buvo nepasiruošta, „Kauno dienai“ pripažino ir A.Veryga, tačiau jis tvirtino, kad įsakymo pasirašymo data, sutampanti su paskutine jo darbo diena ministro poste, esą visiškai nieko nereiškia.

„Tai, kad dokumentas pasirašytas paskutinę darbo dieną, visiškai nereiškia skubotumo. Ministro pasirašomi dokumentai turi įveikti tam tikrą derinimo procedūrą ministerijoje, ir neturiu abejonių, kad taip ir buvo padaryta prieš pasirašant dokumentą. Ministro kiekviena darbo diena gali būti paskutinė, todėl teoriškai kiekvienas paskutinę darbo dieną bet kurio ministro pasirašytas dokumentas gali sulaukti priekaištų dėl skubotumo. O dėl pasirengimo esate absoliučiai teisus. Pasirengta nebuvo. Buvo visi metai nuo pasirašymo iki įsigaliojimo. Buvo galima ne tik išmokyti gyventojus naudoti naujas priemones, apie tai tinkamai pranešti, pasikalbėti su prekybininkais apie jų pasirengimą ir net paskatinti Lietuvos verslus juos gaminti, nes tai nėra koks nors aukštų technologijų gaminys. Deja, bet nieko iš mano išvardytų dalykų nebuvo padaryta. Kodėl? Galiu tik spėlioti, bet priežasčių nežinau“, – apgailestavo buvęs ministras.

Jo tvirtinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado būtinybė vaistinėles papildyti turniketais, buvo ne pelnas.

„Vaistų įtraukimas į kompensavimą taip pat yra kažkam pelningas. Vakcinos irgi yra kažkam pelningos. Gesintuvai ir ankstesnės vaistinėlės, šviesą atspindinčios liemenės ir t.t.  taip pat yra kam nors pelninga. Tikslas yra ne kam nors sukurti pelną, o gelbėti gyvybes“, – tvirtino A.Veryga.

Anot jo, pagrindinis motyvas yra pagerinti sveikatos būklę, gelbėti gyvybes, suteikti skubią pagalbą.

„Kadangi Lietuvoje atsiranda vis daugiau mokymų ir iniciatyvų, susijusių su pagalba ištikus nelaimei (gyventojai mokomi naudoti išorinius automatinius defibriliatorius, atlikti gaivinimą, teikti pagalbą užspringus ir pan., kuriamos net specialios mobiliosios aplikacijos), ministerijos specialistai, kiek žinau, tardamiesi su medicinos profesionalais, parengė sprendimą ir dėl automobilių vaistinėlių turinio atnaujinimo. Kadangi turniketas yra pagrindinė ir efektyvi priemonė masyviam kraujavimui iš galūnių stabdyti, vaistinėlės turinys jais ir buvo papildytas“, – teigė buvęs ministras.

Spaudimo teigė nejautęs

– Kas buvo įsakymo dėl pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių turinio pakeitimo sumanytojas, iniciatorius? – „Kauno diena“ paklausė A.Verygos.

Įsakymą dėl vaistinėlių turinio pakeitimo A.Veryga pasirašė paskutinę savo darbo ministro poste dieną. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

– Negaliu atsakyti, nes nežinau. Be to, pakeitimas buvo ne vienas ir vaistinėlė papildyta ne tik turniketais. Gali būti, kad ir idėjos atkeliavo ne iš vieno iniciatoriaus, o kelių.

Vaistų įtraukimas į kompensavimą taip pat yra kažkam pelningas. Vakcinos taip pat yra kažkam pelningos.

– Gal teko susidurti su lobistų pastangomis, kad šis įsakymas atsirastų?

– Man neteko susidurti su jokiomis lobistų pastangomis, susijusiomis su šito įsakymo pakeitimo atsiradimu.

– Kaip vertinate žiniasklaidoje išsakytus nuogąstavimus, kad turniketai gali atnešti žalos, nes įtariama, kad 99 proc. vairuotojų nežino, kaip ir kada jais naudotis?

– Teko matyti nuogąstavimų, kurie buvo pareikšti, atrodo, net neįvardyto mediko. Lygiai kaip teko matyti vaizdo ir viešus pasisakymus bei pamokymus, kaip teisingai naudoti naujas vaistinėlės priemones. Nesustabdžius gausaus arterinio kraujavimo, žmogus per keliasdešimt sekundžių gali prarasti sąmonę, o kraujavimui tęsiantis mirti per kelias minutes. Todėl visos mažesnės nei mirties rizikos yra tiesiog mažesnės rizikos nei žmogaus mirtis. O dėl mokėjimo naudotis, tai yra itin paprasta ir nesudėtinga priemonė ir tikrai neturėtų būti sudėtinga išmokti ja naudotis. Turbūt ir gesintuvą retas yra bandęs naudoti, bet automobilyje jį vežiojasi. Būtų gerai, jei mokymai būtų kokybiškesni, o žinias galėtume nuolat atnaujinti. Mokėjimas teikti pagalbą turėtų būti kasdienis mūsų įgūdis. Tai padėtų išgelbėti ne vieną gyvybę“, – pabrėžė buvęs ministras.

Komentaras

Mjr. Arūnas Žiginskas

Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centro viršininkas

Gausus kraujavimas yra pavojingas gyvybei, todėl sustabdyti kraujavimą svarbu nedelsiant. Viena greičiausiai panaudojamų ir efektyviausių priemonių gausiam kraujavimui stabdyti yra turniketas. Norint efektyviai panaudoti turniketą būtina specialiai pasirengti. Pasirengimo tikslas – greitai ir efektyviai sustabdyti gausų kraujavimą iš galūnės ir išsaugoti gyvybę.

Turniketai yra įvairių modifikacijų, kiekviena jų turi savo panaudojimo specifiką, kurią reikia ne tik žinoti, bet ir būti pasitreniravus panaudoti turimą turniketą, be to, šį įgūdį būtina nuolat palaikyti. Yra ir bendrosios turniketo panaudojimo taisyklės, kurias reikia iš anksto išmokti ir praktiškai pritaikyti specialiuose kursuose, kuriuose naudojamos specialios imitacinės kraujavimo stabdymo priemonės.

Treniruotis užveržti turniketą siūloma tokiomis sąlygomis, kokiomis didžiausia tikimybė jį panaudoti atsižvelgiant į veiklos specifiką. Pvz., kariai treniruojasi turniketą užveržti patys sau viena ranka, kitam sužeistajam – gulint, tamsoje, transporto priemonėje esant ribotam prieinamumui ir kitomis sunkiomis sąlygomis. Kai reikia stabdyti kraujavimą, mokytis jau vėlu.

Šalutinis poveikis panaudojus turniketą – galimas. Dažniausiai tai skausmas veržimo vietoje, kurį galima numalšinti medikamentais. Maža tikimybė, kad po ilgalaikio stipraus užveržimo galimas užspausto nervo funkcijos sutrikimas, kuris vėliau atsistato. Užveržus galūnę ilgiau nei šešioms valandoms, galūnė gali tapti negyvybinga, tačiau tokie atvejai ypač reti, nes specializuota pagalba suteikiama greičiau ir turniketas pakeičiamas kitais kraujavimo stabdymo būdais. Bet kokiu atveju svarbiau yra sustabdyti gausų kraujavimą ir išsaugoti gyvybę.

Turniketai gali būti efektyviai naudojami visur ir visada, kai yra gausus kraujavimas iš galūnių, o kitomis priemonėmis nepavyksta jo sustabdyti ar stabdymas ilgai užtrunka. Dažniausiai pasitaiko gausus kraujavimas iš durtinių ir šautinių žaizdų, lūžus kaulams, sužalojus kraujagysles, ypač kai yra atviros žaizdos, nukritus iš aukštai, autoavarijų ar sprogimų metu. Turniketą rekomenduojama užveržti ant amputuotos galūnės net jei iš karto po traumos negausiai kraujuojama, bet gausiai kraujuoti gali pradėti transportavimo į gydymo įstaigą metu, o sutvarsčius žaizdą gali būti sunku tai pastebėti. Jei tiksliai nematoma kraujavimo vieta, turniketas ant galūnės veržiamas kuo aukščiau, taip laimima laiko būklei tiksliau įvertinti ir pagalbos priemonėms parinkti.