Kaip pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, dėl to sutarė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Artis Pabrikas, Kalle Laanetas (Kale Lanetas) bei Mariuszas Blaszczakas (Mariušas Blaščakas), ketvirtadienį susitikę Slovėnijos sostinėje Liublianoje, čia vykstančio ES gynybos ministrų susitikimo paraštėse.

„Neteisėtos migracijos krizės mastas išsiplėtė – nors iš pradžių Lukašenkos režimo organizuojama hibridinė ataka buvo nutaikyta tik prieš Lietuvą, dabar pastebima agresija ir prieš Latviją bei Lenkiją. Tai gali tapti ne tik visą mūsų regioną, bet ir visą Europos Sąjungą paveikiančia saugumo problema, todėl siekdami užkirsti tam kelią turime būti vieningi ir veikti išvien“, – sakė A. Anušauskas. 

Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai sutarė, kad tarpusavio solidarumas ypač svarbus artėjant Rusijos ir Baltarusijos bendroms karinėms pratybos „Zapad 2021“.

Ministrai nuogąstauja, kad per jas „Baltarusijos skaidrumo stoka ir nenuspėjami veiksmai“ gali privesti prie eskalacijų, provokacijų ir incidentų pasienyje.

Ministrai savo šalių vardu įsipareigojo ir toliau vieningai dėti pastangas užtikrinant savo sienų apsaugą bei aktyviai keistis informacija bei praktine parama, tuo demonstruojant keturių šalių solidarumą hibridinės atakos akivaizdoje.

A. Anušauskas padėkojo kolegoms už praktinę paramą, kuri suteikta Lietuvai kilus migrantų krizei.

Lietuva buvo pirmoji iš Baltarusijos kaimynių, šiemet susidūrusi su keliasdešimt kartų išaugusia nelegalia migracija – per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija, pasienyje statoma fizinė užtvara.