Rusijos bandymas atnaujinti sovietų kariuomenėje atsisakiusių tarnautų asmenų baudžiamąjį persekiojimą yra absurdas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Kaip absurdą iš tikrųjų vertinu, man keisti tokie pareiškimai dar ir todėl, kad jie paneigia visus Rusijos patikinimus, savo laiku duotus, kad negalima lyginti Rusijos ir Tarybų Sąjungos, kad čia visiškai skirtingos valstybės ir negalima užkrauti ant Rusijos visų nuodėmių, kurios Tarybų Sąjungos vardu buvo vykdomos“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti - tai rodo Lietuvos generalinė prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietų kariuomenėje.

Anot L.Linkevičiaus, tokie Rusijos sprendimai netaps grėsme, su kuria Lietuva nesusidorotų. Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvos prokuratūra šioje srityje neteiks jokios teisinės pagalbos Rusijos institucijoms, nes Lietuvoje vengimas tarnauti svetimoje kariuomenėje nelaikomas nusikaltimu.

„Tai nėra kažkokia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet, aišku, kad tai sukuria nepasitikėjimo atmosferą ir visiškai nereikalingas tas veiksmas, absurdiškas, sakyčiau“, - sakė ministras.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius - iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 - sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.

1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.