„Mes tikrai turime daug įstatymų, kurie reglamentuoja kovą su korupcija. Bet, kita vertus, mes matome daug iššūkių, kurie susiję su įgyvendinimu. O įgyvendinimas, matyt, ir stringa dėl to, kad pačiose organizacijose, įstaigose požiūris į kovą su korupcija yra gana paviršutiniškas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.

„Galbūt ir įstatymai įpareigoja institucijas kažką daryti, paruošti kažkokius dokumentus, bet tai ir pasibaigia tuo, kad tai yra tik formalumas arba pliusiuko užsidėjimas“, – pridūrė ji.

Todėl A. Bilotaitė džiaugiasi Prezidentūros iniciatyva steigti „Skaidrumo akademiją“ ir akcentuoja, kad naujoji Vyriausybė yra įsipareigojusi kompleksinę viešojo valdymo pertvarką, į kurią, jos įsitikinimu, tikslinga įsitraukti ir skaidrumo standartą.

Įgyvendinimas, matyt, ir stringa dėl to, kad pačiose organizacijose, įstaigose požiūris į kovą su korupcija yra gana paviršutiniškas.

„Ši Vyriausybė yra įsipareigojusi vykdyti kompleksinę viešojo valdymo pertvarką, ir mes kalbame apie efektyvią, inovatyvią valstybės tarnybą, apie viešųjų paslaugų standartą, ir šiuo atveju manau, kad labai tikslinga yra įsitraukti ir skaidrumo standartą visame viešajame sektoriuje“, – teigė A. Bilotaitė.

„Manau, kad mes galėsime šioje srityje turėti daug bendrų sąlyčio taškų, bendradarbiauti, kad geriausios praktikos, kurios yra, kad stipriausi ekspertai įsitrauktų, kad mūsų viešasis sektorius būtų skaidrus ir efektyvus“, – akcentavo ji.

A. Bilotaitė kovoje su korupcija akcentuoja ir atvirų duomenų svarbą.

„Kalbant apie efektyvią kovą su korupcija, be atvirų duomenų mes šiandieną neturėsime efektyvios kovos su korupcija. Žvelgiant į situaciją, mes manome, kad, nors įstaigos ir privalo teikti atvirus duomenis, klausimas, kaip jie yra teikiami. Net ir VRM srityje pažvelgus į atvirus duomenis šiandieną kyla daug klausimų. (...) Tik atviri duomenys ir skaidrumas yra tie vaistai, kurie gali mus pagydyti nuo korupcijos“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat pabrėžia ir pranešėjų apsaugos svarbą.  

„Įstaigos taip pat gali labai daug prisidėti prie to, kad žmonės, kurie praneša, būtų apsaugoti, kad žmonės būtų skatinami pranešti apie korupciją ir kitus pažeidimus. Nes, kalbant apie dabartinę situaciją, mes turime iššūkių su vidiniais kanalais, nes žmonės ne visada pasitiki vidinių kanalų patikimumu“, – atkreipė dėmesį ji.

A. Bilotaitės teigimu, negalima pamiršti ir atsakomybės klausimo, kadangi kova su korupcija dažnai visuomenės vertinama pagal tai, kiek žmonės, kurie padarė nusikalstamas veikas, neišvengia atsakomybės.

„Šiuo atveju mes matome rimtų iššūkių, kadangi, žvelgiant į valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, kuri sako, kad tarnautojo arba pareigūno padaryta žala, jeigu ji padaroma tyčia, turi būti išieškoma iš to asmens. Deja, nors įstatymas veikia daugiau nei metai, praktika rodo, kad tokių atvejų, kai įstaiga savo iniciatyva imtų ir išieškotų žalą, nėra“, – teigė ji.

Tarptautinei antikorupcijos dienai skirtoje diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, viešojo ir privataus sektorių organizacijų atstovai, „Skaidrumo akademijos“ ekspertai.