Ketvirtadienį apsilankiusi URC, ji pabrėžė, kad būtina telkti maksimalias pajėgas nelegalios migracijos suvaldymui.

„Akivaizdu tai, kad didėjant nelegalios migracijos srautams, tokių iššūkių ir panašių situacijų gali būti ne viena, bet reikia aiškiai pasakyti, kad atsakomybę už tai kas vyksta, žmonės kelia klausimus, jie yra nepatenkinti, tai atsakomybė yra tiems organizatoriams, kurie organizavo tų žmonių atvykimą ir Baltarusijos režimui, kuris labai aktyviai tame dalyvauja“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, sutarta, jog turi būti atnaujinti pasirengimo planai, įtraukta daugiau Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, svarbi ir kitų šalių ekspertinė pagalba.

Be to, ministrės teigimu, tarp migrantų yra subkultūrų grupavimasis bei tam tikros hierarchijos susidarymas, todėl svarbu kuo skubiau turėti vertėjus ir užtikrintą komunikaciją su migrantais.

„Šiuo metu jau vyksta pokalbiai su Europos Sąjungos pabėgėlių ir paramos agentūra, kuri mums pasirengusi teikti pagalbą, dabar dėliojame aiškų poreikį ko mums reikia. Pirmiausia yra vertėjai ir kita ekspertinė pagalba, nes kitos šalys turi tos patirties nemažai ir su mumis planuoja pasidalinti“, – sakė ministrė.

Grupė vadinamajame palapinių miestelyje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, pirminiais duomenimis, trečiadienio vakarą pradėjo reikšti nepasitenkinimą teisiniu statusu Lietuvoje, teismo taikomais apribojimais. Pasak A. Bilotaitės, migrantai skundžiasi ir gyvenimo sąlygomis, tačiau ministrės teigimu, jos yra neblogos.

„Mes tikrai sudarome sąlygas, kurios užtikrina žmogaus teises, tai nėra penkių žvaigždučių viešbutis ar SPA centras. Lietuvoje galioja įstatymai, yra procedūros ir jų mes turime laikytis“, – sakė A. Bilotaitė.

„Sąlygos yra neblogos ir įvertinus maitinimą, ir kad socialiniai darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos dalyvauja šitame procese ir stengiasi padėti kiek gali“, – kalbėjo ji.

Pasak A. Bilotaitės, nelegalių migrantų tikslas nebuvo Lietuva, jie siekė patekti į kitas Europos šalis, tačiau būtina užtikrinti pareigūnų ir bendruomenės saugumą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sakė, jog neramumai prasidėjo ir dėl to, jog kilo nepasitenkinimas tuo, kad migrantams buvo sutrukdyta nevaržomai vykti į vakarų Europą.

„Reikia pripažinti, kad tie žmonės buvo apgauti nelegalios migracijos organizatorių, kurie pažadėjo lengvą ir gražų kelią į išsvajotą žemę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Liubajevas.

Pasak jo, didėjant nelegalios migracijos srautams, tikėtina, kad panašių situacijų bus ir daugiau, todėl planuojama didinti pareigūnų skaičių. 

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog numatyta turėti 217 modulinių namelių, kurie turėtų būti pastatyti pasienio mokyklos teritorijoje, tačiau jeigu nelegalių migrantų srautai išaugtų, svarstoma juos apgyvendinti nenaudojamose valstybės patalpose.

„Kalbame su Turto banku apie kitas patalpas, kuriose galėtų būti apgyvendinti neteisėti migrantai jeigu jų kiekis išaugtų. (...) Nenaudojamos mokyklos ar kitos patalpos, kurias galima būtų pritaikyti“, – sakė ministrė.

URC vadovas  Aleksandras Kislovas teigė, jog neramumai centre buvo suvaldyti per maždaug pusantros valandos, nustatyti pagrindiniai aštuoni iniciatoriai, kurie 24 valandoms izoliuoti nuo kitų užsieniečių. Iš viso neramumuose dalyvavo 50-70 žmonių.

„Jie šūkavo, pradėjo stumdyti pareigūnus, aktyviais veiksmais rodyti nepagarbą teisėtiems reikalavimams, ir tam tikru momentu buvo kilusi grėsmė pareigūnams ir aplink esantiems žmonėms, kurie nedalyvavo neramumuose“, – teigė A. Kislovas.

Jo teigimu, iš viso centre šiuo metu yra 255 užsieniečiai.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 507 neteisėti migrantai – šis skaičius yra daugiau kaip šešis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 metais pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 metais– 104.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 328. Taip pat sulaikyti 46 Irano, 42 Sirijos, 39 Baltarusijos, 17 Rusijos, 11 Turkijos, 10 Šri Lankos, 6 Tadžikistano, 3 Afganistano, po 2 Jemeno ir Egipto bei 1 Somalio piliečiai ar jais prisistatę asmenys.