Taip jis kalbėjo trečiadienį viešėdamas Švedijoje.

„Laikas diskusijoms baigėsi, Europa turi imtis ryžtingų veiksmų dabar pat. Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis nulems visos Europos ateitį bei paveiks globalią saugumo architektūrą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime cituojamas K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovas Stokholme susitiko su Švedijos užsienio reikalų ministre Maria Malmer Stenergard (Marija Malmer Stenergard).

Anot URM, ministrai aptarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos, regioninį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, regionui kylančius saugumo iššūkius, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paramą šiai šaliai.

K. Budrys susitikime akcentavo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, pasirengusios toliau didinti savo paramą.

Pasak jo, visos Europos šalys turėtų demonstruoti įsipareigojimą stiprinti politinę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai bei investuoti į savo pačių saugumą didindamos finansavimą gynybai.

„Ministras pabrėžė, kad Europa turi aiškų bendrą tikslą – siekti ne tik karo Ukrainoje pabaigos, bet kartą ir visam laikui sustabdyti Rusijos agresiją“, – rašoma URM pranešime.

K. Budrio teigimu, tvari taika gali būti pasiekta tik suteikus Ukrainai realias saugumo garantijas, patikimiausia iš jų – Ukrainos narystė NATO.

Pasak ministro, Ukraina turi būti įgalinta derėtis iš stiprių pozicijų, o Europa turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Ukrainą.

Anot URM, ministrai aptarė tolimesnius paramos Ukrainai planus ir papildomas spaudimo Rusijai priemones. K. Budrys teigė, kad tolesnis sankcijų Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai stiprinimas, tarifų importui iš Rusijos įvedimas, užšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas yra galingos priemonės, kurias Europa privalo panaudoti verčiant Rusiją sėstis prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.

Ministrai taip pat aptarė galimą Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą įgyvendinant Ukrainos atstatymo projektus.

Kaip anksčiau rašė BNS, Prancūzija trečiadienio vakarą aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainos ir Europos saugumo klausimais, kuriame dalyvaus ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Panašus susitikimas įvyko pirmadienį, šįkart pakviestųjų sąraše yra ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

Europos lyderiai susitiks Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.

Prieš pirmąjį susitikimą K. Budrys teigė besitikintis, kad lyderiai Paryžiuje priims konkrečius sprendimus, tačiau Europos lyderiai Paryžiuje nepasiekė vienos nuomonės, kaip reaguoti į galimus Jungtinių Valstijų administracijos požiūrio į karą Ukrainoje ir žemyno saugumą pokyčius.