Politikė siūlo įvertinti ministerijoms skirtų asignavimų būtinumą bei galimybę parduoti dalį valstybės įmonių akcijų. 

„Jeigu valstybė ateina iš esmės pas kiekvieną žmogų vienaip ar kitaip per nekilnojamojo turto mokestį, per gyventojų pajamų mokestį ir prašo prisidėti prie gynybos, labai svarbu ir iš savo pusės (valstybei – BNS) parodyti, kad žiūrima į tai (lėšų paiešką gynybai – BNS) rimtai ir karpomos išlaidos ten, kur jos nebūtinos“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. 

Be to, ji įspėja apie galimą ekonomikos augimo lėtėjimą, jeigu mokesčiai augs produktyviausiai visuomenės daliai.

„Panašu, kad pagrindinė (mokesčių – BNS) našta guls ant  produktyviausių visuomenės grupių, kas, labai tikėtina, stabdys ekonomikos augimą“, – sakė politikė.   

V. Čmilytė-Nielsen abejoja, kad iš didesnių mokesčių surinktos lėšos smarkiai papildys gynybos fondą.

„Abejoju, kad jiems (valdantiesiems – BNS) pavyks sklandžiai padidinti mokesčius taip, kaip jie, atrodo, norėtų“, – teigė parlamentarė.

Be kita ko, ji siūlo žengti „paprastą ir efektyvų“ žingsnį – įsipareigoti bent pusę pajamų iš ekonomikos augimo iškart skirti į gynybos fondą: „Parodyti prioritetus ne vien žodžiais, bet ir darbais.“

V. Čmilytė-Nielsen mano, kad skolinimasis yra labiausiai pasiekiamas gynybos finansavimo šaltinis: „Reikia objektyviai į grėsmes žiūrėti ir į tai, kokia situacija yra dabar. Pinigai gynybai yra reikalingi dabar.“

Finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę paragino prie valstybės gynybos finansavimo prisidėti valstybės institucijos – mažinti savo išlaidas. Vyriausybė trečiadienį pavedė ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, peržiūrėti ir nulinio biudžeto metodu suplanuoti vidines išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms prekėms ir paslaugoms, tačiau su sąlyga, kad šie sutaupymai nedarytų neigiamo poveikio visuomenei.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį teigė, kad Vyriausybė kitąmet gynybai ketina skirti 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, valdančiosios koalicijos partnerių rengiami mokesčių pakeitimai bus subalansuoti: nebus didelė našta nei žmonėms, nei verslui.

Valdantieji žada labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., pajamas apmokestinti nepriklausomai nuo jų šaltinio, įvesti cukraus ir draudimo mokestį, didinti kai kuriuos kitus mokesčius.