„Aš manau, kad buvęs vadas pasielgė valstybiškai, skirtingai negu krašto apsaugos ministrė. Jeigu prisiminsime, jis nepuolė komentuoti situacijos, kuri jam, natūralu, žmogiškai ir visos karjeros prasme buvo labai skausminga“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė–Nielsen.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausanti liberalė teigė, kad visgi ministerijos sprendimas nušalinti E. Paulavičių nuo pareigų dabartiniame geopolitiniame kontekste buvo neatsakingas.
„Tas, kas buvo padaryta ir kaip buvo padaryta, neatlaiko kritikos, ypatingai turint galvoje dabartinį kontekstą, kad esame priešas „Zapad“ pratybose. Taip silpninti, demotyvuoti svarbiausias kertines tarnybas, galima sakyti, stumdyti ir mėtytis labiausiai patyrusiais karininkais, mano galva, yra pavojinga“, – sakė ji.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Šią savaitę ministrė teigė, kad E. Paulavičius pateikė prašymą pasitraukti iš kariuomenės. Pulkininkas taip pat atsiėmė teismui pateiktą skundą, kuriuo ginčijo sprendimą jį atleisti.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.
Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas tą pačią dieną, kai generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.
Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E. Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos, tačiau buvęs AOTD vadovas jų atsisakė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiko tiek su D. Šakaliene, tiek su E. Paulavičiumi. Netrukus komitetas rekomendavo ministrei grąžinti pareigūną į postą, tačiau D. Šakalienė rekomendacijos nepaisė.
Portalas lrt.lt, remdamasis šaltinių informacija, pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų vadovą Mindaugą Mažoną.
AOTD direktorių skiria krašto apsaugos ministras.
Apie G. Nausėdos susitikimą su Izraelio prezidentu
Izraeliui nutarus siekti okupuoti Gazos miestą, V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad valstybės vadovas Gitanas Nausėda su Izraelio prezidentu Isaaku Hercogu kalbėjo drąsiai ir pasiūlė konfliktą spręsti dviejų valstybių sprendimu.
„Lietuvoje ką tik lankėsi Izraelio prezidentas. Noriu tikėti, kad mūsų prezidentas turėjo galimybę drąsiai ir be užuolankų pasakyti, kad dviejų valstybių sprendimas yra tas sprendimas, kurį Lietuva palaiko ir nuosekliai palaikė. Tolesnė eskalacija prie minėtos rezoliucijos – nepriartina“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą.
G. Nausėda anksčiau situaciją Gazos Ruože yra pavadinęs humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.
Tiesa, kaip skelbta anksčiau, Izraelio saugumo kabinetas penktadienį ryte pritarė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasiūlymui karine jėga perimti Gazos miesto kontrolę ir nuginkluoti Palestinos smogikų organizaciją „Hamas“, teigiama B. Netanyahu kanceliarijos išplatintame pranešime.
Pareiškime nurodoma, kad kabinetas pritarė tam, jog Izraelio kariuomenė perimtų šiaurinėje ruožo dalyje esantį Gazos miestą, tuo pat metu teikiant humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams už mūšių zonų ribų.
B. Netanyahu kanceliarija pranešė, kad kabinetas patvirtino premjero planą, pagal kurį mainais į daugiau nei 22 mėnesius besitęsiančio karo pabaigą numatoma nuginkluoti „Hamas“, grąžinti Izraeliui įkaitus, demilitarizuoti Gazos Ruožą ir šioje teritorijoje užtikrinti „Izraelio saugumo kontrolę“.
Plane taip pat numatyta, kad teritoriją turėtų valdyti „alternatyvi civilinė vyriausybė – ne „Hamas“ ir ne Palestinos savivalda“.
Plane nenurodyta, ar Izraelis sieks perimti visą Gazos Ruožą, nors B. Netanyahu ketvirtadienį sakė, kad tai yra jo plano dalis.Jis buvo patvirtintas po daugiau nei 10 valandų trukusio Saugumo kabineto posėdžio, kuris baigėsi penktadienio rytą.
Apskaičiuota, kad Izraelis šiuo metu kontroliuoja apie 75 proc. iš esmės sunaikintos teritorijos, kurioje gyvena apie 2 mln. palestiniečių.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad visiškai okupacijai užbaigti Izraelio kariuomenei gali prireikti iki pusės metų.
Naujausi komentarai