Atidarydamas konferenciją VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad neprovokuota ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje pasaulinį dėmesį vėl nukreipė į šį regioną, keldama klausimų dėl Europos sienų vientisumo ir, dar svarbiau, vertybių. Ukrainos karas verčia mus iš naujo įvertinti savo pasirengimą ginti šias ribas tiek kultūriniu, tiek geografiniu požiūriu.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino atkakliai ir drąsiai siekti savo gynybos tikslų, nes nieko nėra neįmanomo. To įrodymas – Vokietijos karių brigada Lietuvos žemėje, nors tai prieš savaitę atrodė kaip sapnas.
Nepakanka planuoti
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Vakarai vis dar gyvena kitoje laiko dimensijoje ir civilizacijoje nei Rusija, o mes darėme ir vis dar darome per mažai dėl saugumo.
„Krymo aneksiją kritikavome atvirai. Iš mūsų juokėsi. Dabar Vakarų lyderiai supranta, kad jie klydo. Tačiau ir dabar, mums kalbant apie ateitį, mus tik išklauso, bet neišgirsta. Dėl to mes, galima sakyti, nepadarome visko, ką galime padaryti, ir nevisiškai paremiame Ukrainą“, – Baltijos šalių vadovų vardu kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Prieš aštuonerius metus D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Šiandien kiti Vakarų lyderiai pripažįsta, kad tada ji buvo teisi, bet ji įsitikinusi, kad jie iki šiol iki galo nesupranta, kas vyks ateityje, kuria gynybos planus, bet gintis reikia jau dabar.
„Neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime gintis dabar, nes Rusija darysis tik agresyvesnė. Tikėti, kad demokratija gali pakeisti šią imperialistinę valstybę, yra naivu. Tai tikrai nepavyks, nereikia turėti iliuzijų. Mes neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime kovoti už savo saugumą dabar“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė, kad Rusija vadovaujasi XIX a. rusiško pasaulio ideologija, kuri nebetinka moderniam pasauliui. Baltijos šalys geriau mato realią situaciją, bet, jo manymu, pastaraisiais metais ir Vakarai geriau suvokia realybę.
„Rusija ilgą laiką buvo agresyvi šalis ir kėlė grėsmę visoms pasaulio šalims. Todėl visi turime būti stiprūs. Mes, Vakarų pasaulis, turime būti pasiruošę, kad Rusija bus agresyvi dar ilgus metus. Visų pirma, turime investuoti į karines pajėgas ir turėti stiprią politinę valią šiuos ginklus panaudoti gynybai“, – kalbėjo Latvijos lyderis.
Toomas Hendrikas Ilvesas / M. Zilgalvis / BNS nuotr.
Menkai pasirengę
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vakarai jau dabar išgyvena hibridinį karą ir mes vis dar per menkai pasiruošę apsisaugoti nuo pavienių Rusijos išpuolių. Mes turime girdėti ne tik kalbas, pažadus, dabar turime investuoti daugiau į gynybą.
„Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui nepakankamas. Vyksta per daug politiškai mandagūs pokalbiai, bet žodžių nebepakanka. Ukrainos saugumas – mūsų saugumas. Ukraina yra mūsų buferis. Jie mums labiau reikalingi. Jie stipriausia, ištikimiausia, geriausiai apginkluota kariuomenė, kuri, tapdama NATO nare, užtikrintų viso NATO saugumą.
Ukrainai reikia padėti dėl mūsų pačių saugumo. Kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, tuo bus saugiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad bent jau Vilniaus susitikimo metu nemato politinės valios pakviesti Ukrainą į NATO.
Nutylime grėsmę
Estijos Respublikos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas dalijosi savo patirtimi pabrėždamas, kad, kai jis buvo prezidentas, tekdavo nuolat kovoti NATO formatu už Baltijos šalių gynybos planus. Tačiau tada buvo vadinamas rusofobu ar baimių kurstytoju.
„Pasaulis bijo pažeminti Putiną, jie bijo silpnos Rusijos labiau nei stiprios. Kodėl mes kalbame apie galimus Rusijos pralaimėjimo padarinius ir baiminamės jų, bet nutylime apie tai, ką reikštų Ukrainos pralaimėjimas?“ – retoriškai klausė Estijos prezidentas.
Paklausus, ar Ukrainai kada nors pavyks tapti NATO nare, Estijos prezidentas T. H. Ilvesas sakė, kad Ukrainos narystė NATO varo siaubą europiečiams.
„Suomija ir Švedija buvo pakviestos į NATO be jokio plano ir sąlygų. Ar Ukraina irgi taip bus priimta į NATO? Manau, kad tai tik kalbos. Esu pesimistas, nes šalys, kuriuos turėjo ir turi patirties su Rusija yra vadinamos rusofobėmis. Pažiurėsime, kaip bus per NATO viršūnių susitikimą“, – sakė T. H. Ilvesas.
