„Visi dar kartą patvirtinome, kad tas prezidento D. Trumpo spaudimas suveikė, kaip aš vadinu, pozityvioji agresija, gerąja prasme“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė.

Taip ji kalbėjo po D. Trumpo iniciatyva įvykusio neplanuoto NATO šalių lyderių susitikimo, kur buvo aptartas Aljanso narių gynybos finansavimas.

Pasak D. Grybauskaitės, šio susitikimo metu patvirtinta, jog šalys narės iki 2024 metų gynybai skirs mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius metus sąjungininkės gynybai bendrai skyrė 33 mlrd. dolerių (28,3 mlrd. eurų) daugiau.

„Mums, Lietuvai tai labai gerai, nes mes sulaukiame daugiau pratybų, sulaukiame daugiau ir geriau aprūpintos kariuomenės iš mūsų partnerių mūsų šalyje ir regione“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Po neplanuoto susitikimo Briuselyje D. Trumpas pareiškė, kad jo šalies įsipareigojimai NATO „išlieka labai tvirti“.

Prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas BNS sakė, kad žiniasklaidos pranešimai, jog D. Trumpas per susitikimą pagrasino trauktis iš NATO yra netikslūs. Jo teigimu, JAV vadovas ragino sparčiau didinti išlaidas gynybai ir dabartinę situaciją vadino nepriimtina.

Lietuva žada šiemet krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Tam gali tekti keliolika milijonų eurų padidinti šių metų gynybos biudžetą.

Palinkėjo būti nenuspėjamu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako trečiadienį palinkėjusi Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donaldui Trampui) derybose su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būti labiau nenuspėjamu, nei kalbantis su sąjungininkais.

„Vakar apie tai kalbėjomės. Išsakiau savotišką norą, kad prezidentas būtų kiek įmanoma labiau nenuspėjamas, netgi labiau nei mūsų atžvilgiu“, – ketvirtadienį atvykusi į antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovė.

Kitą savaitę D. Trumpas su V. Putinu susitiks Helsinkyje.

„Aš manau, kad bet koks kontaktas yra gerai, bet svarbūs yra jo rezultatai. Tačiau, kaip sakiau, šie žmonės yra labai skirtingi, labai įdomiai skirtingi. Tikiuosi, nenutiks nieko blogo“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

NATO šalių lyderiai ketvirtadienį susitiks su Gruzijos ir Ukrainos prezidentais.

Nors realių Gruzijos ir Ukrainos narystę NATO priartinančių sprendimų priiimti nenumatoma, D. Grybauskaitė teigė, jog susitikimas rodo didelį Aljanso palankumą šioms šalims ir gerus bei draugiškus tarpusavio santykius.

„NATO palaiko šias šalis, jų kovą už teritorinį vientisumą ir griežtai smerkia Rusijos okupacines užmačias ir veiksmus tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje“, – kalbėjo prezidentė.

Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną trečiadienį daugiausia dėmesio sulaukė griežti JAV prezidento raginimai didinti išlaidas gynybai ir jo kritika Vokietijai dėl dujotiekio su Rusija.

D. Trumpas pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos prezidentė tvirtino, kad tai priklausys nuo saugumo iššūkių.

„Ateitis yra mūsų rankose“, – teigė šalies vadovė.

Lietuva žada šiemet krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Tam gali tekti keliolika milijonų eurų padidinti šių metų gynybos biudžetą.

Gruzijai ir Ukrainai reikia daug kur pasitempti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Ukrainai ir Gruzijai neužtenka dalyvauti pratybose kartu su NATO narėmis. Norint tapti NATO nare, turi būti demokratine valstybe, sėkmingai vykdyti antikorupcinius procesus šalyje. Pasak prezidentės, Gruzijai ir Ukrainai dar reikia „daug kur pasitempti“.

„Žinome, kad tapti NATO nare gali tik tos šalys, kurios ne tiktai kartu pratybose ar karinėse zonose dalyvauja, bet ir vykdo demokratines, antikorupcines reformas. Šioms šalims dar reikia daug kur pasitempti“, - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Gruzija ir Ukraina yra NATO partnerės ir aktyviai vykdo savo įsipareigojimus.

„NATO pirmą kartą susitiko tokiu lygmeniu, kai susitinka NATO vadovai su Gruzijos ir Ukrainos vadovais. Tai mūsų strateginiai partneriai kovoje su terorizmu ir Afganistane. Šios šalys labai aktyviai kartu dalyvauja pratybose su NATO kariuomenėmis“, - teigė prezidentė.

Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo šių valstybių prezidentai, išsakyta tvirta parama Ukrainos ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir siekiui tapti Aljanso narėmis.

Šalių vadovai teigiamai įvertino Ukrainos ir Gruzijos pasiektą pažangą bei pabrėžė, kad sėkmingas tolesnis strateginių reformų įgyvendinimas yra esminė narystės NATO sąlyga.

Aljansas taip pat vertina šių valstybių indėlį užtikrinant tarptautinę taiką ir stabilumą. Jau dabar Gruzija ir Ukraina aktyviai prisideda prie NATO vadovaujamų tarptautinių misijų ir operacijų. Gruzija kartu su Švedija, Suomija, Jordanija ir Australija turi specialų NATO sustiprintų galimybių partnerių statusą ir yra pasiekusios aukščiausią sąveikumo su Aljansu laipsnį taikos palaikymo operacijose.

Itin didelis Gruzijos indėlis Afganistane - NATO misijoje „Tvirta parama“ dalyvauja 870 Gruzijos karių. Prie šios misijos prisideda Ukraina. Ši valstybė rėmė NATO vadovaujamas operacijas Balkanų regione, prisideda prie Globalios koalicijos pastangų Irake. Jos kariai budėjo ir NATO greitojo reagavimo pajėgose.