Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu spręs, ar priimti nutarimą, kuris Prezidentę paragintų iš pareigų atleisti generalinį prokurorą Darių Valį. Tai – Seimo bandymo rodyti savo raumenis pradžia. Opozicija tai mėgina tramdyti.

Įžvelgia daug priežasčių

Nei Seimas, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė 2012 m. Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai. Tokia priežastis esą yra tik vienas motyvų nepasitikėti generalinio prokuroro darbu. Esą ataskaitoje nurodyti duomenys įrodo kur kas rimtesnes bėdas prokuratūroje ir neva netinkamą D.Valio pareigų vykdymą.

"Rezultatai rodo, kad prokuratūros veiklos administravimo situacija, reformos eiga yra nepatenkinama. Komitete detaliai išanalizavę Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitą, radome daug užmaskuotų problemų. Jos turi įtakos ir kriminogeninei šalies situacijai, pavyzdžiui, smarkiai padaugėjo išteisinimo atvejų korupcijos bylose, kelis kartus daugiau bylų nutraukta dėl senaties termino", – sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius.

Anot jo, prokuratūros veikloje yra rimtų sutrikimų, kurie gali kelti grėsmę viešajam saugumui, prevencinei institucinei veiklai, nukreiptai prieš korupciją, ar kovai su organizuotu nusikalstamumu. Net ir apklausos rezultatai, tiriant psichologinį klimatą prokuratūroje, V.Gailiaus teigimu, parodė, kad pareigūnai nepasitiki vadovu ir jo veiklą vertina neigiamai.

Seimo nario teigimu, pokyčiai prokuratūroje ir veiklos rezultatai gali būti negrįžtamai žalingi, todėl D.Valys nebegali daugiau eiti savo pareigų.

Kliūva viskas

Atstatydinimo iniciatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat priekaištauja dėl ataskaitoje nurodytų duomenų apie į bendrą statistiką įtraukiamas esą išspręstas bylas, kurių senaties terminas baigėsi.

"Ta pati kadrų politika, vykdoma prokuratūroje, prieštaravo ir skaidrumo, ir žmogiškiesiems principams. Kliūva ir kai kurie pateikti duomenys, kai dėl senaties nutrauktos bylos pakliūva į bendrą statistiką, nors sakyti, kad jas pavyko išspręsti, matyt, būtų per drąsu", – aiškino J.Sabatauskas.

Šią idėją palaiko ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su Darbo partijos atstovais priešaky.

Kreipėsi į Konstitucinį Teismą

Kol Seimas ruošiasi balsuoti dėl nutarimo kreiptis į Prezidentę dėl generalinio prokuroro atleidimo, Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar Seimo statuto nuostatos, pagal kurias Seimas gali inicijuoti institucijų vadovų keitimą, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Taip pat kreiptasi dėl Prokuratūros įstatymo nuostatų, pagal kurias generalinis prokuroras atsiskaito prezidentui ir Seimui.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad už skirtingus Generalinės prokuratūros ataskaitos vertinimus svarbiau tai, ar birželį priimtos Seimo statuto pataisos, įteisinusios (nepritarusio valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei veiklos ataskaitai) galimybę Seimui pavesti ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti nutarimą dėl siūlymo Respublikos prezidentui atleisti vadovą iš einamų pareigų, neprieštarauja Konstitucijai.

"Abejojame nutarimo, raginančio Prezidentę atleisti pareigūną konstitucingumu, ar neseniai priimtos Seimo statuto pataisos, numatančios tokį nutarimą, neprieštarauja Konstitucijai. Jau girdėjome Konstitucijos žinovų pareiškimus, kad Seimas, kaip viena valdžios šakų, kišasi į visai kitą sritį, kuri priklauso Prezidentei", – paaiškino J.Razma. Tokiu atveju Seimas galėtų pareikšti nepasitikėjimą ir daugiau valstybinių institucijų vadovų, kurių jis neskiria.

Prezidento valioje

Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai atsistatydina, pasibaigia įgaliojimų laikas arba sukanka senatvės pensijos amžius, nebegali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, yra išrenkamas į kitas pareigas, netenka pilietybės, savo poelgiu sulaužo priesaiką arba jam įsiteisėja kaltinamasis teismo nuosprendis.