„Tas atgrasymas – jau pasenusi doktrina. Branduolinio atgrasymo veiksmingumas buvo veiksmingas po Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo metu, bet ne dabar. Dabar yra daug kitokių grėsmių ir kitokių formų grėsmių, kurios yra pavojingesnės negu branduolinis ginklas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje teigė D. Grybauskaitė.

„Nereikia gąsdintis ir nereikia kreipti dėmesio. Čia yra pasenusi priemonė, ko jos bijoti? Čia rusai patys bijo branduolinio ginklo, tai tegul ir gąsdinasi. Joks skėtis nepadės, nes dabar visai kiti ginklai, visai kitoks karo pobūdis. Branduolinis ginklas jau nieko neišgąsdins“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad kovą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo.

Čia rusai patys bijo branduolinio ginklo, tai tegul ir gąsdinasi.

Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.

Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, kad apie E. Macrono siūlymą reikia diskutuoti, nes tai potencialiai sustiprintų Lietuvos saugumą.

Visgi, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“. Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino kategoriškai pasisakantis prieš šią idėją.

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant dėl karinio kontingento dydžio ir išdėstymo Europoje, branduoliniai pajėgumai būtų judinami paskutinėje vietoje, gegužės pradžioje interviu portalui lrt.lt teigė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Pasak jo, Vašingtone šiuo metu kalbama apie didesnę branduolinio ir konvencinio atgrasymo darną.

D. Grybauskaitė: Kinijos dalyvavimas Pergalės dienoje rodo, kas yra draugas, o kas priešas

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nemano, jog reikėtų atkurti buvusius santykius su Kinija. Pasak jos, Pekino dalyvavimas Pergalės dienos minėjime Maskvoje yra aiškus rodiklis, kas yra draugas, o kas yra priešas.

„Aš galiu tik pasakyti, kad turbūt visiems reikėtų prisiminti, kas dalyvavo Maskvoje per den pobedy (Pergalės diena – ELTA), kas padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą, kas tiekia jai ginklus ir kitokią neginkluotą ekonominę pagalbą. Tai visiškai aišku, kas yra draugas ir kas yra potencialiai mums priešas“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat išsakė ir savo nuomonę apie ankstesnius Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ir premjero Gintauto Palucko pareiškimus, kad neišsipildė lūkesčiai dėl santykių su Taivanu.

„Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia, ir iki tokio lygio, kur taip pat neįmanoma. Mes turime galimybę ne tik su pačiu Taivanu, bet ir per Taivaną bendrauti su tuo regionu, kur dabar išplėtėme santykius, t. y., Pietų Korėja ir kitos valstybės", – sakė D. Grybauskaitė.

Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia, ir iki tokio lygio, kur taip pat neįmanoma.

„Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.