Antruosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje ketvirtadienį kandidatai diskutavo gynybos politikos klausimais.
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pritaria visuotinio šaukimo reformai.
„Tačiau tai turi būti įgyvendinta protingai“, – kalbėjo dabartinis šalies vadovas.
Pasak jo, dabar galiojanti šauktinių atrankos sistema kelia klausimų dėl skaidrumo.
„Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums visuotinio šaukimo būdu suformuoti pakankamą šauktinių skaičių, o tai turėtų automatiškai teigiamos įtakos aktyviajam mūsų kariuomenės rezervui“, – sakė G. Nausėda.
„Negalime turėti pakankamo rezervo, jei mes nepasitelkiame per visuotinį šaukimą mūsų jaunųjų“, – pridūrė jis.
Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą.
Prezidento nuomone, reikėtų šaukti 18–22 metų amžiaus jaunuolius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose iškelta premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad priimti didesnį šauktinių skaičių dabartinės infrastruktūros nepakanka.
„Tačiau tai ne motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie turėtų mokyti šauktinius, paskui ir rezervą nuolat atnaujinti įgūdžius“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorių kandidatės teigimu, visuotinis šaukimas yra viena iš esminių visuotinės gynybos principo sudėtinių dalių.
„Kad mes turime kuo daugiau žmonių, kurie yra pasirengę ginti tėvynę esant reikalui. Dėl to visuotiniam šaukimui be jokios abejonės pritariu“, – sakė I. Šimonytė.
„Jo įgyvendinimas įmanomas tik etapais, tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi ir tais etapais reikia judėti į priekį“, – pridūrė ji.
Tarnauti galėtų ir fiziškai nepasirengę
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sakė, kad visuotinis šaukimas yra svarbus elementas visuomenės stiprinimui.
„Turime suteikti jaunuoliams tiek tos patirties, kad jie išeitų labiau pasitikintys, tikri patriotai, pasirengę į rezervą“, – teigė G. Jeglinskas.
Visgi jis pagrindine užduotimi mato profesionalių karių pritraukimą į kuriamą diviziją.
G. Jeglinsko nuomone, svarbu gerinti socialines garantijas profesionaliems kariams.
„Tada atsiranda galimybės didinti ir šaukimą. (...) Su divizija mes galėsime išspręsti ir šaukimą, bet svarbiausia yra įgalinti mūsų karius, pasirūpinkime mūsų kariais, kurie yra pagrindinis kariuomenės svertas“, – kalbėjo kandidatas.
Laisvės partijos iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad visi piliečiai „turi karo prievolę“.
„Mes prie to tikro visuotinumo prieisime, jei mes rimtai užsibrėžę, su atitinkamu finansavimu, sukursime nacionalinę diviziją“, – sakė D. Žalimas.
Jis teigė, kad visuotinio šaukimo atveju būtų galima pritaikyti ir netinkamo fizinio parengimo jaunuolių žinias.
„Galbūt pagal fizinį parengimą netinka, bet gal intelektines žinias tinka“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.
Kelia klausimus dėl finansų
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad nepritaria visuotiniam šaukimui, nes šalyje nėra pakankamai infrastruktūros išaugusiam šauktinių skaičiui, o visuotinis šaukimas pareikalautų daug papildomo finansavimo.
A. Mazuronio teigimu, šešių mėnesių tarnyba yra per trumpas laiko tarpas jaunuoliui įgyti bazinius karinius įgūdžius.
„Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą“, – sakė „darbiečių“ lyderis.
A. Mazuronio nuomone, finansavimą, kuris būtų skiriamas visuotinio šaukimo įgyvendinimui, būtų galima investuoti į oro gynybos sistemas, priešlaivines gynybos sistemas, dronų pajėgumus.
„Investavus pinigus tai duotų grąžą pakankamai greitai ir daug didesnę, nei duotų visuotinis privalomas šaukimas“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.
Savarankiškai išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus teigia, kad visuotinis šaukimas neišsprendžia Lietuvos saugumo ir gynybos problemų.
„Reikalinga diplomatija, kad jokio karo nebūtų“, – kalbėjo E. Vaitkus.
Pasak jo, Lietuvoje nebus pakankamo skaičiaus karių, kurie apsaugotų šalį.
„Tegu milijonas karių būna Lietuvoje, jie neapsaugos Lietuvos“, – sakė kandidatas.
Siūlo į gynybą įtraukti medžiotojus
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, buvęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė susilaikantis nuo palaikymo visuotiniam šaukimui.
„Neatsakoma, kiek tai mums kainuos, neatsakoma, kokią mes turėsime naudą“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jo nuomone, į visuotinę gynybą reikėtų aktyviau įtraukti medžiotojus, pasienio pareigūnus, gaisrininkus.
„Mūsų medžiotojai yra geriausiai ginkluota visuomenės grupė, turinti pačią moderniausią techniką“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė teigė, kad visuotiniam šaukimui nepritaria dėl ribotų šalies finansinių resursų. Kandidato teigimu, šiuo metu reikia investuoti į profesionalios kariuomenės parengimą.
„Mes turėtume skubiai rengti savo kariuomenę, kad ji spėtų momentiškai, skubiai sureaguoti, jei atsitiktų kažkokia nelaimė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Kandidato nuomone, reikėtų taikyti mažiau ribojimų įsigyti ginklus, kad daugiau gyventojų galėtų įsitraukti į visuotinę gynybą.
„Bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais, kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir kiekvienas gali apginti valstybę, jei atsitiktų tokia nelaimė“, – sakė I. Vėgėlė.
Kaip alternatyvą visuotiniam šaukimui I. Vėgėlė siūlo visuotinius karinio rengimo kursus.
Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.
Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.
Naujausi komentarai