Pereiti į pagrindinį turinį

Dalis valdančiųjų ir opozicijos mato poreikį papildyti gynybos susitarimą

2024-09-16 23:01

Dalis valdančiųjų ir opozicinių partijų mato poreikį papildyti 2022 metų susitarimą dėl saugumo ir gynybos, tačiau kuo – nuomonės išsiskiria.

Ž.Gedvilos/BNS nuotr.

Apie tai ir kitas gynybos bei saugumo temas TV3 debatuose pirmadienio vakarą diskutavo šešios spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos.

„Šis susitarimas turėtų apjungti tokias pagrindines sritis kaip gynybos pramonės vystymas – žaliasis koridorius gynybos pramonei, turėtų būti numatyti tie gynybos fondo finansavimo šaltiniai, dėl kurių parlamentinės partijos gali susitarti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tarp galimų papildomų finansavimo šaltinių krašto apsaugai ji įvardijo skolinimąsi.

„Mes žinome, jog gynybos obligacijos, tai yra skolinimasis gynybos reikmėms, yra tai, ką galima būtų labiau populiarinti ir tokia galimybė yra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo mananti, jog susitarimas turėtų būti atnaujintas kitu būdu – tariantis dėl darbų ir projektų, kurie gali būti įgyvendinti per kelias kadencijas.

„Ir mes juos labai gerai žinome – tai yra Vokietijos brigada, kontrmobilumas, nacionalinė divizija, visuotinis šaukimas, rezervo aprūpinimas“, – sakė premjerė.

„Visa tai yra darbai, kurie bent jau per dvi ateinančias kadencijas tikrai kelsis, dėl to ir reikia susitarti“, – teigė ji.

Siūlo įrašyti didesnius skaičius

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė, „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis susitarimą siūlė atnaujinti įrašant konkrečius skaičius, skiriamus krašto apsaugai.

„Vienas iš tokių svarbių dalykų, kad tada mes nenumatėme to gynybos finansavimo skiriamo didesnio procento ir mes buvome už tai, kad būtų numatyta 3,5 proc. BVP, tuomet karinis patarimas buvo kaip tik būtent toks, kad reikėtų galvoti apie šitą sumą“, – teigė D. Šakalienė.

Ji teigė mananti, jog keičiantis geopolitinei situacijai kitąmet visos partijos matys poreikį susitarimą atnaujinti.

„Man atrodo, kad svarbesnis dalykas yra kitas – kad mes iš tikrųjų jį de facto įgyvendintume, kad tai nebūtų tik popierius“, – sakė socialdemokratė.

Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Skyrus dar papildomų lėšų, šiemet asignavimai krašto apsaugai jau yra pasiekę apie 3,2 proc. BVP.

„Manau, kad verta pildyti, kadangi situacija pasikeitė. Kalbant apie tą patį Vokietijos brigados atsiradimą ir infrastruktūros sukūrimą, taip pat apie oro gynybą, procentai kažkam labai svarbūs“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, susitarime turėtų atsirasti bendra nuostata dėl gynybos finansavimo jam skiriant „tiek, kiek reikia tiems metams pagal laiko ašį“.

Dėmesį siūlo skirti kibernetiniam saugumui, ryšiui

D. Gaižauskas susitarimą siūlė papildyti krašto apsaugai skiriamu 3 proc. BVP įsipareigojimu, dėmesį dokumente skirti kibernetiniam saugumui.

„Nes visai neseniai buvo įrodyta, kad mes esame nulaužiami absoliučiai visose sistemose“, – teigė „valstietis“.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dokumente dėmesį siūlė skirti ryšiui ir susitarimo vykdymo kontrolei.

„Aš niekaip nesuprantu. Nu sutartį šiaip tai reikia vykdyti, o ne keisti kaip panorėjus“, – kalbėjo jis.

„Tame susitarime visiškai nekalbama apie ryšį. Jeigu ryšio netekimas, su „Starlink“ kas įvyko Ukrainoje, tai vėlgi kariškiai tą patį kelia klausimą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną, juose bus išrinktas 141 Seimo narys.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų