Jis pridūrė, kad lenkų kariai NATO misijoje dalyvaus nuo kovo vidurio iki liepos vidurio.

Lenkija NATO misijoje dalyvauja jau kelerius metus, o paskutinė lenkų pamaina Pabaltijo padangę patruliavo nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. vasario, kuomet Estijos Amario mieste buvo dislokuota maždaug 150 lenkų karių su keturiais naikintuvais „F-16“.

„Tai yra labai svarbu – be to, tai yra aljanso solidarumo ženklas. Tai nėra vien pasirengimas krizei ir imtis veiksmų pagal konkrečius straipsnius, kai kyla grėsmė vienai iš NATO narių – tai yra ir saugumo užtikrinimo misija“, – kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas.

Jis pridūrė, kad Lenkijos dalyvavimas šioje misijoje yra vienas iš argumentų, kodėl šalis atsisako siųsti karius į Ukrainą. „Lenkija stiprins rytinį NATO sparną, nes jam reikia jos paramos“, – paaiškino W. Kosiniakas-Kamyszas, pridurdamas, kad „Lenkija jau seniai tai daro“.

Jo teigimu, Lenkijos dalyvavimas misijoje yra suderintas su prezidentu Andrzejumi Duda, nes dalyvavimą užsienio misijose vyriausybės teikimu turi patvirtinti valstybės vadovas.

NATO oro policijos misija yra taikos metu vykdoma patruliavimo misija, kurios tikslas – užtikrinti aljanso padangės saugumą. Tai kolektyvinė užduotis, kurią vykdant nuolat budi naikintuvų ir jų įgulų kontingentas, pasirengęs operatyviai reaguoti į bet kokius galimus oro erdvės pažeidimus.

Nė viena iš Baltijos šalių neturi naikintuvų, kuriais galima būtų patruliuoti jų oro erdvę. NATO lėktuvai yra ne kartą sustabdę aljanso oro erdvę virš Baltijos šalių pažeidusius rusų orlaivius.