Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą registravęs valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Mindaugas Puidokas aiškinamajame rašte jį vadina kompromisiniu. Anot iniciatoriaus, projektas sujungia Seime šiuo metu svarstomus alternatyvius asmenvardžių rašybos variantus ir „neperžengia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų rėmų“.
Projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų trimis atvejais: kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudarius santuoką su užsieniečiu ir paėmus jo pavardę, vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę.
Kitais atvejais Lietuvos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose būtų rašomas, jeigu jis tokią rašybą pagrįstų dokumento šaltiniu ar kito rašytinio šaltinio įrašu. Tačiau ir tuomet toks įrašas būtų galimas tik kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje arba papildomame paso lape.
Kartu būtų įtvirtinama, kad „kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje nelietuviškais rašmenimis nėra prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Seime šiuo metu svarstomi alternatyvūs projektai dėl originalios pavardžių rašybos: pagal vieną projektą, asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis siūloma rašyti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Vyriausybė yra pritarusi projektui, pagal kurį asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.
Lietuvos lenkai jau ne vieną dešimtmetį siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos pagal lenkų kalbos taisykles.
Naujausi komentarai