„Situacija yra gerėjanti Lietuvoje ir gana akivaizdžiai gerėjanti jau kelintą savaitę ir būtent toje aplinkoje būtina ieškoti naujo saugos balanso tarp karantino švelninimo ir, be abejo, užkardymo papildomų užsikrėtimų augimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

„Prezidento nuomone, pandeminė situacija leidžia jau šiuo metu ieškoti tam tikrų saugių būdų dalinai švelninti karantino reikalavimus ir, be abejo, koncentruotis į tas saugiausias sritis ir į tas sritis, kurios reikalauja švelninimo labiausiai“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu smulkusis verslas „sugeria pagrindinį karantino smūgį“, tačiau pabrėžė, kad atlaisvinimus reikia įvedinėti atsakingai. Jo teigimu, Prezidentūra mato dvi alternatyvas: atlaisvinimus savivaldybėse, kur užsikrėtimų registruojama mažiausiai, arba taikomus labai aukštus apsaugos priemonių reikalavimus.

Būtent toje aplinkoje būtina ieškoti naujo saugos balanso tarp karantino švelninimo ir, be abejo, užkardymo papildomų užsikrėtimų augimo.

„Vienas iš pavyzdžių galėtų būti – pritaikyti panašias priemones apsaugos, tarkime, grožio industrijoje, lyginant su tuo, ką turime dabar odontologijoje“, – siūlė S. Krėpšta.

Anot jo, jau praėjusią savaitę ekspertai pasiūlė būdus, kaip būtų galima saugiai įvesti karantino švelninimus – laikantis aukštų saugumo reikalavimų jau leista veikti slidinėjimo centrams. Tad Lietuva, diskutuojant su ekspertais bei stebint „kitų šalių gerąją praktiką“, pasak S. Krėpštos, galėtų bent iš dalies leisti atnaujinti veiklą smulkiajam verslui, mažoms parduotuvėms.

„Pavyzdžiui, su įėjimu iš lauko, nustatant tam tikrus ploto reikalavimus, tiek ir dėvint labai aukšto lygmens apsaugos priemones, teikiant grožio paslaugas – užtikrinant galbūt maksimalią trukmę (...). Tų būdų reikia ieškoti“, – sakė jis.

Patarėjo teigimu, taip pat reikėtų svarstyti galimybes atnaujinti kontaktinį ugdymą mokyklose bent dalyje savivaldybių, kadangi užsitęsęs nuotolinis mokymas turi „ilgalaikes pasekmes“ moksleivių rezultatams ir psichologinei savijautai.

„Žinome, kad šiuo metu turime 15 savivaldybių, t.y. ketvirtadalyje savivaldybių šalyje užsikrėtimų rodiklis yra mažesnis nei 200 (100 tūkst. gyventojų – BNS) per 14 dienų. Kitose situacija yra blogesnė. Tai vėlgi, galimas kelias – teritorinis atlaisvinimas ir veikimas pakankamai saugiau“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, prielaidas atnaujinti kontaktinį mokymąsi sudaro ir pedagogų skiepijimas.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį pasiūlė Vyriausybei tvirtinti karantino švelninimo planą, numatantį atlaisvinimus konkrečiose srityse atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius ir teigiamų tyrimų dalį.

Taip pat siūloma įvesti „dviejų lygių“ karantiną, leidžiant sparčiau švelninti suvaržymus savivaldybėse, kuriose sergamumas mažesnis nei šalyje.

Tarp siūlymų – grįžti prie visuotinio kontaktinio mokymosi abiturientams, o savivaldybėse su gerais rodikliais – ir kitiems moksleiviams.

Siekiant apsisaugoti nuo pasaulyje plintančių koronaviruso mutacijų, komisija siūlo stiprinti atvykstančiųjų keliais kontrolę pasienyje – nuo pirmadienio patikra sustiprinta tik oro uostuose ir jūrų uoste Klaipėdoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad karantino švelninimo planą Vyriausybėje ketinama tvirtinti šią savaitę.