Liberalai kelis kartus pakartojo, kad nepageidauja, jog konservatoriai kalbėtų jų vardu, ypač iškart po to, kai paaiškėjo rinkimų rezultatai. Dėl tokio nesusikalbėjimo atvirai ir užuominomis ir liberalų, ir savų pretenzijos reiškiamos konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Pats G. Landsbergis savaitgalį partijos tarybos posėdyje pranešė sieksiąs paankstinti pirmininko rinkimus, kurie turėtų vykti kitų metų gegužę. Jei to nepavyktų padaryti, jis yra pasirengęs atsistatydinti iki rinkimų.

Kaip benutartų pati Tėvynės sąjunga, aišku viena – nevieninga opozicija Seime tik dar labiau atriša valdantiesiems rankas ir palieka dar silpniau girdimą kitaip mąstančiųjų balsą.

Seimo opozicinės frakcijos šiuo metu yra trys Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“. Kartu su Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija yra 63 parlamentarai, kurių daugiau nei pusė turi pritarti, kad būtų išrinktas opozicijos lyderis. Tėvynės sąjungai, didžiausiai opozicinei frakcijai, turinčiai 31 narį, trūksta vieno balso, kad ji galėtų, nesitardama su kitomis frakcijomis, vienašališkai skelbti opozicijos lyderį. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, lapkričio 14-ąją sulaukęs Tėvynės sąjungos frakcijos vadovų ir jų parengto opozicijos sutarties projekto.

„Pirmas punktas – pritarti G. Landsbergio kandidatūrai į opozicijos lyderius. Ir antras punktas, kad ten derinsime pozicijas. Atėjo pas mane ir sako – gal gali pasirašyti. Na, sakau, palauk, aš automatiškai negaliu, mes turime frakcijoje pasitarti. Tai mūsų frakcija priėmė tada sprendimą, kad pasiūlytam bendradarbiavimo sutarties projektui nepritarti. Čia yra lapkričio 14 d. variantas, aš apie jį pasakoju. Tai po to pradėjome kalbėti, diskutuoti – rotacijos variantai ir kiti dalykai“, – pasakoja Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.

G. Landsbergis taip pat teigia, kad apie galimybę rotuoti opozicijos lyderį kalbėta vėlesniuose susitikimuose.

„Mes pateikėme rotaciją, kur būtų, na, pagal frakcijų dydį. Reiškia, kelios mūsų, liberalų atitinkamai. Ir liberalai turėjo visas galimybes parašyti pagal save, kaip jie mano“, – tikina Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas konkrečiau kalba apie galimą rotacijų trukmę.

Na, tai yra dvi sesijos – konservatoriai, viena sesija mūsų galėtų būti, mes čia tikrai nepuolėme reikalauti pusę“, – tikina E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigia, kad jų frakcija ketvirtadienį ketino rinktis ir toliau svarstyti opozicijos sutarties projektą. Tačiau išvakarėse G. Landsbergis pareiškė, kad derybos stabdomos.

„Liberalai nusprendė, kad neverta opozicijai turėti vadovą, tai reiškia, būsime taip, ir tiek. Opozicija yra atstovaujama. Na, kol kas šiandien to užtenka“, – aiškina G. Landsbergis.

E. Gentvilas sako esąs nustebęs, kodėl derybos sustabdytos, joms dar nepasibaigus.

„Jis nepakomentavo, o tik pasakė, kad kamuolys liberalų pusėje, ir formaliai žiūrint – taip, tik jis mums nebedavė laiko apsvarstyti tų dalykų. Mes nesiekiame opozicijos lyderio. Jeigu kas nors jo siekia, turi eiti ir kalbėti“, – tikina E. Gentvilas.

Derybose dalyvavęs Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad šio klausimo greičiausiai nebeinicijuos, nes visuomenei sudarytas klaidingas įspūdis apie jų partijos lyderį.

„Matome, kad tas klausimas kažkaip viešojoje erdvėje yra keistai interpretuojamas, lyg labai reikėtų to opozicijos lyderio titulo mūsų pirmininkui. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, mes pasakėme, kad reikia sustoti tą klausimą sprendžiant ir jo šiuo metu nebesvarstome“, – sako J. Razma.

Kitos opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas sako, kad dėl atstovavimo opozicijai turėtų tartis visos opozicinės frakcijos. O vykusias derybas tarp konservatorių ir liberalų vadina nelygiavertėmis.

„Mano galva, konservatoriai tiesiog tyčia bando pažeminti Liberalų sąjūdį, sakydami, kad jūs esate nulis, prisijunkite prie mūsų ir mes čia dabar iš geranoriškumo, jūs čia būsite pas mus. Tą jie darė derėdamiesi su valstiečiais ir tai buvo labai negražu ir neetiška liberalų atstovų atžvilgiu. Aš manau, kad liberalai tą dabar jau suvokė, kaip jie nukentėjo, jie sako, dabar, gerbiamieji, jeigu norite, patys ir tvarkykitės. Mes dirbsime atskirai“, – aiškina „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.

Takoskyra tarp konservatorių ir liberalų išryškėjo jau ankščiau. Derybose dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Tėvynės sąjungos lyderis teigė, kad koalicijoje dalyvautų tik kartu su liberalais. Šių lyderis tada atsikirto, kad konservatoriai nekalbėtų jų vardu.

„Tai taip panašiai buvo, kaip atsimename, po rinkimų kalbantis su valstiečiais: tada buvo sakyta, kad reikia kažkokio pasitikrinimo spec. tarnybose, jokių kalbų neturi vykti su socialdemokratais, ir panašiai. Vėl buvo pasakyta, kad dabar jie turi tarti savo žodį, o mes jau viską pasakėme, ir jeigu ne, tai ne. Dabar panašiai kalbamasi su liberalais: iš pradžių pasakoma, kad opozicijos lyderis yra G. Landsbergis, o kai natūraliai liberalams kyla klausimų, nes derybos tai yra ne vieno žmogaus pareiškimas, ko jis norėtų, dabar vėl, pasirodo, kad liberalai kalti, ir vėl kamuolys jų pusėję, ir vėl jiems reikėtų teisintis, kažką aiškintis ir prisitaikyti prie konservatorių pageidavimų“, – sako LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.

Tėvynės sąjungos frakcijos narys Audronius Ažubalis teigia, kad, jei opozicija nesugeba susitarti, ji tiesiog tampa silpnesnė, todėl susitarti būtina.

„Politikoje, bent jau kiek mano patirtis rodo ir liudija, reikia nebijoti eiti pirmam ir netgi pasibarstant galvą pelenais, jeigu reikalas rimtas, vertas ir teisingas“, – teigia A. Ažubalis.

Apžvalgininkas V. Laučius sako, kad opozicijai blogai ne tik neturėti, bet ir turėti prastą lyderį, kuris skaldytų ir nesugebėtų tinkamai jai atstovauti.