Po antradienio susitikimo su Rygoje viešinčiu prezidentu Gitanu Nausėda, Latvijos vadovas tvirtino, kad susitarimo dėl jūros sienos klausimas būtų išspręstas „vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“.

„Yra gera valia iš Latvijos pusės – tiek iš mano, tiek iš Vyriausybės, ir tikimės, kad šis reikalas bus išspręstas vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“, – teigė E. Levitas.

G. Nausėda savo ruožtu tvirtino, kad susitarimo dėl sienos Baltijos jūroje ratifikavimas „yra įstrigęs“, o Lietuvai nerimą kelia Latvijos vykdomi žvalgybos darbai jūroje netoli Lietuvos.

„Būtų labai puiku, jei norai tirti šitas vietas būtų suderinti su Lietuvos puse. Mes labai džiaugtumėmės galėdami gauti daugiau informacijos apie tų tyrimų esmę“, – per spaudos konferenciją sakė Lietuvos prezidentas.

Jis pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo dėl naftos išgavimo susitarimą „su viena sąlyga“, t. y. jei ta sutartis, kuri ratifikuota 1999 metais (...), taip pat būtų ratifikuota Latvijos Seime“.

„Tikiuosi, kad sprendimai vienaip ar kitaip gims, ir mes galėsime civilizuotu būdu įsisavinti jūros gelmes ir naudingas iškasenas, esančias tenai“, – sakė G. Nausėda.

E. Levitas sutiko su G. Nausėda, kad klausimas užsitęsė bei kad jį galima išspręsti kartu su susitarimu dėl ekonominio bendradarbiavimo.

G. Nausėda per susitikimą taip pat paragino atnaujinti trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimus, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai matytųsi reguliariai, ne tik kartu susitikdami su kitų užsienio valstybių vadovais.

Jis sakė atkreipęs dėmesį ir į „dar vieną labai svarbų partnerį – Lenkiją“, kur lankėsi pirmojo užsienio vizito metu, ir sulaukęs E. Levito pritarimo „tokiam formatui“ susitikimuose.

„Daugybė klausimų, susijusių su energetikos infrastruktūra, su „Rail Baltica“, su „Via Baltica“, su sinchronizacijos projektu, elektros energijos pirkimu iš trečiųjų valstybių, šalia statoma Astravo atomine elektrine, gali būti sprendžiama kartu, ieškant bendrų vardiklių“, – kalbėjo jis.

Ratifikuoti jūrinės sienos sutartį Latvijos Seime pernai paragino ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasirašytas, bet Latvijos parlamento nepatvirtintas susitarimas, kelia nesutarimų dėl kontitentinio šelfo pasidalijimo tarp Lietuvos ir Latvijos.

Diplomatų teigimu, Latvija nenori ratifikuoti susitarimo tikėdama, kad ginčytinoje teritorijoje yra naftos telkinių.