NATO nuo sausio vykdo misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“), skirtą sustiprinti Baltijos jūros stebėseną.

Misija įsteigta reaguojant į įtarinėjimus, kad Rusijos šešėlinio laivyno laivai jūroje vykdo įvairias sabotažo akcijas, tačiau dėl saugumo iš naujo susirūpinta, kai praėjusią savaitę Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje sankcionuotas tanklaivis „Jaguar“ atsisakė paklusti estų pareigūnų reikalavimams, o jį saugantis rusų naikintuvas pažeidė Estijos oro erdvę.

Anot G. Nausėdos, šiuo metu siekiama „Baltic Sentry“ misiją pratęsti, tačiau jos nepakanka.

„Baltic Sentry“ misija yra tik stebimojo pobūdžio, NATO šiuo atveju nesiima intervencijos, tik stebi galimus pažeidimus ir apie juos informuoja valstybes, kurios yra netoliese įvykusio incidento“, – spaudos konferencijoje Lenkijoje sakė šalies vadovas.

„Šiuo metu vykdoma teisinė ekspertizė, kuri leistų nustatyti, kaip galima būtų imtis tam tikrų veiksmų nepažeidžiant tarptautinės jūrų teisės, kuri, kaip puikiai žinote, yra gana liberali“, – pridūrė jis.

Pasak šalies vadovo, Rusijos veiksmai Baltijos jūroje demonstruoja, kad ji toliau tęsia eskalavimo politiką.

„Mūsų interesas yra, kad Baltijos šalys, NATO imtųsi Baltijos jūros kontrolės ir neleistų Baltijos jūroje vykti tokiems sabotažo aktams“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda pirmadienį su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžėjumi Duda) netoli Suvalkų koridoriaus stebėjo bendras tarptautines karines pratybas „Narsusis šernas 25“, aptarė svarbiausius regiono ir Europos saugumo klausimus.

Abu prezidentai teigė, kad netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo.

Lietuvos vadovo teigimu, kiekviena Aljanso narė krašto apsaugos privalo skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„3,5 proc. grindys gynybos finansavimo yra tas absoliutus minimumas, kurio žemiau nusileisti mes neturime teisės. Juolab neturime prabangos ištęsti šito proceso iki labai tolimos ateities, nes, kaip puikiai suprantame, mūsų nedraugai nesnaudžia, jie tikrai nėra pasirengę suteikti mums laiko kredito“, – teigė G. Nausėda.

Pasak A. Dudos, Lenkija ir Lietuva šiuo klausimu yra lyderės, skirdamos gynybai vieną didžiausių finansavimų.

G. Nausėdos teigimu, viršūnių susitikimas Hagoje turėtų būti vienas svarbiausių ir įdomiausių NATO viršūnių susitikimų per pastarąjį dešimtmetį.

„Jis parodys, ar NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacija, yra stipri, atspari, ar mes pasiduodame abejonėms, – kalbėjo Lietuvos vadovas. – Tikiu, kad eisime pirmu keliu, ir tas kelias suponuoja labai aiškiai būtinybę didinti gynybos išlaidas tiek kiekvienos NATO sąjungininkės atskirai, tiek visos organizacijos.“

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą.

„Nė kiek neabejoju, kad reikia remti Ukrainą bent iki to laiko, kol bus nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą“, – sakė A. Duda.

Lietuvos prezidentas taip pat tvirtino, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtina su Lenkija integruoti pasienio fortifikavimo projektus.

„Mūsų fortifikacijos linijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje integravimas. Kalbu apie Baltijos šalių projektą „Baltic defence line“ ir apie Lenkijos projektą „East shield“. Labai svarbu šias pastangas koordinuoti tarpusavyje, nes tai yra būtina prielaida siekti didesnio Europos Komisijos ir Europos Sąjungos dėmesio šiam nepaprastai svarbiam projektui“, – sakė G. Nausėda.

Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios bendradarbiauti vystant kontrmobilumo priemones pasieniuose su Rusija ir Baltarusija. Lenkijos vyriausybė savo ruožtu yra patvirtinusi projektą, pagal kurį numatė fortifikuoti pasienį su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Dviejų savaičių trukmės lauko taktinėse pratybose „Narsusis šernas’ 5“ netoli Suvalkų koridoriaus dalyvauja Lenkijos, Lietuvos, Jungtinių Valstijų, Čekijos, Švedijos ir Rumunijos ginkluotosios pajėgos.