„Dėl siūlomos piliečių asamblėjos, kad ji būtų iš skirtingų visuomenės grupių, tai Seimas atlieka tą funkciją. Tai kažkokio dar papildomo kaip oficialaus organo steigti gal ir nereikėtų. Bet tą diskusiją plėtoti toliau, kokybiškiau, be sąmokslo teorijų, tai tikrai turi vykti“, – LRT radijui sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė.

Poreikiu steigti gyventojų asamblėją suabejojo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Visgi konservatorių atstovė pripažįsta suprantanti prezidento norą viešoje erdvėje palaikyti diskusiją dėl Stambulo konvencijos.

Kiekvienas Seimo narys jau nešame tam tikrą manymą žmonių, tų, kurie mumis pasitikėjo. Aš manau, kad čia yra esmė.

„Tai diskutuoti visada gerai, bet kokia forma ir kokia apimtimi? Žmonių nuomonė yra svarbi, tačiau kiekvienas, kuris yra išrinktas į Seimą, deklaravo savo pažiūras, ketinimus, nuostatas prieš rinkimus. Žmonės tikrai turi galimybę susipažinti, ir kiekvienas iš mūsų, kiekvienas Seimo narys, jau nešame tam tikrą manymą žmonių, tų, kurie mumis pasitikėjo. Aš manau, kad čia yra esmė“, – LRT radijo laidoje kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Galima diskutuoti, kokiu būdu ji veiktų. Aš neatmetu idėjos, bet nežinau, kiek ji padėtų, nes ir taip diskusijos vyksta“, – taip pat akcentavo ji.

A. Norkienė: galbūt gyventojų asamblėją reikėtų išbandyti

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė suabejojo, kiek piliečių asamblėja Lietuvoje būtų sureguliuota. Visgi politikė neatmetė galimybės tokį prezidento siūlomą naują formatą diskusijoje dėl Stambulo konvencijos išbandyti.

„Diskutuoti, aš sutinku, galima įvairiomis formomis, kuo jų daugiau, galbūt tai irgi įneštų visuomenei aiškumą. Bet diskutuoti mes turime tikrai pakankamai tolerantiškai, argumentais. Dėl piliečių asamblėjos nebūčiau tikra, ar pas mus tai yra labai sureguliuota, galbūt reikėtų bandyti, pažiūrėtume, kaip veikia“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Prezidentūra sako, jog, sprendžiant audras viešojoje erdvėje keliantį klausimą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, galima svarstyti apie piliečių asamblėjos steigimą. Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio, iš dešimčių ar net šimtų sudaryta gyventojų asamblėja po išsamių diskusijų galėtų pateikti rekomendacijas politikos formuotojams.

Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia Konvencijos dokumente vartojama „socialinės lyties“ sąvoka. Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai gali pakenkti šeimos sampratai.