„Tai – neveikiantis įstatymas, kuris pradėjo veikti ir greitai pamatysime, kad jis yra pakankamai absurdiškas veikimo algoritmo požiūriu. Tačiau esminis dalykas man, kaip liberalui, yra kitas. Neturėtų taip būti priiminėjami įstatymai, kad (...) užtektų vieno žmogaus valios, jog visame name būtų uždraudžiama rūkyti balkonuose. Taip, manau, neturėtų demokratinėje valstybėje būti, kur turėtų būti susitarimo kultūra, o ne skundo kultūra. Čia atsiranda skundo pagrindu veto kultūra“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė jis.

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad įteisintas rūkymo draudimas balkonuose nėra iki galo apgalvotas ir išspręstas.

Turėtų būti susitarimo kultūra, o ne skundo kultūra. Čia atsiranda skundo pagrindu veto kultūra.

„Antras dalykas, (šis įstatymas – ELTA) niekaip neišspręstas fiziškai. Pasirodo, laiptinėse galima rūkyti – nėra uždrausta, (...) o balkone – draudžiama“, – teigė jis.

Galiausiai Liberalų frakcijos seniūnas pabrėžė, kad panašius sprendimus bendru sutarimu turėtų priimti gyvenamųjų daugiabučių namų bendrijos.

„Daugiabučių namų bendrijos priima sprendimus kolektyviai (...) – palikime jiems teisę susitarti ir dėl rūkymo balkonuose, o ne palikime tai vieno asmens diktatūrai“, – teigė E. Gentvilas.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio 1 dienos uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

T. Tomilinas oponavo E. Gentvilui

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) narys Tomas Tomilinas oponavo E. Gentvilui teigdamas, kad rūkymo balkonuose draudimo įstatymas ne skatina konfliktą tarp daugiabučių namų gyventojų, bet numato poreikį šiems tartis.

„Įstatymas dar tik įsigalioja, normalu, kad visuomenė aiškinasi, kaip jis turi veikti. Skirtingai nuo Gentvilo teiginio, kad skatinamas konfliktavimas, įstatymas būtent numato poreikį tartis kaimynams ir atsiranda ne tik rūkančių, bet ir nerūkančių teisės“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

Negana to, T. Tomilinas pabrėžė E. Gentvilą suklydus ir teigė, kad remiantis Tabako kontrolės įstatymu „laiptinėse jau seniai negalima rūkyti, draudžiama ir taškas, problemų nėra.“

Anot jo, teisė išvengti pasyvaus rūkymo savo namuose turėtų būti absoliuti, todėl uždrausti rūkyti daugiabučio namo balkone turėtų pakakti ir vieno žmogaus valios.

„Teisė į pasyvaus rūkymo išvengimą savo namuose yra absoliuti, ji ne tokia pat kaip teisė perdažyti sienas laiptinėje. Sienų perdažymui reikia 50 proc. gyventojų sutikimo ir tai normalu. Dauguma sprendžia. Bet dauguma negali spręsti, ar žaloti, žudyti žmogų (...)”, – rašė jis.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio 1 dienos uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.