Toks klausimas, anot E.Gentvilo, kyla susipažinus su Baudžiamojo proceso kodekso procedūromis, apibrėžiančiomis specialiojo liudytojo statuso suteikimą. E.Gentvilo teigimu, narystę partijoje sustabdęs G.Steponavičius trauksis ir iš frakcijos seniūno pavaduotojo pareigų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašius kol kas išsamiau nekomentuoja G.Steponavičiaus situacijos.

„Kyla klausimų, ar yra pasakyta tiesa. Apmaudu, jei buvo sakoma netiesa, žinant tikrąją tiesą“, – BNS pirmadienį sakė E.Gentvilas.

Kiek anksčiau pirmadienį jis svarstė, kad specialiojo liudytojo statusas G.Steponavičiui galėjo būti suteiktas ir vėliau. Tačiau susipažinęs su šio statuso suteikimo tvarka, E.Gentvilas teigė keičiantis savo poziciją.

„Aš asmeniškai skaitydamas Baudžiamojo proceso kodeksą net nežinojau, kad yra specialus generalinio prokuroro įsakymas dėl (specialiojo liudytojo statuso – BNS) tvarkos. Pasižiūrėjęs šitą tvarką, aš tikrai matau, kad žmogus, kuriam suteikiamas specialiojo liudytojo statusas, turėtų suprasti ir pasirašyti sutikdamas su specialiojo liudytojo statusu. Tai keičia ankstesnį mano komentarą (...). Iš tiesų jūs teisūs, aš neteisus“, – BNS sakė E.Gentvilas.

Pasižiūrėjęs šitą tvarką, aš tikrai matau, kad žmogus, kuriam suteikiamas specialiojo liudytojo statusas, turėtų suprasti ir pasirašyti sutikdamas su specialiojo liudytojo statusu.

Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių teigė, kad pirminį savo komentarą grindė pokalbiu su pačiu G.Steponavičiumi ir jo teiktais paaiškinimais per susitikimą pirmadienio rytą.

Pasiaiškinęs tvarkas E.Gentvilas sakė artimiausiu metu ketinantis dar kartą susitikti su G.Steponavičiumi.

„Emocinė mano nuostata – jau yra buvę, kad aš per daug pasitikėjau žmonėmis kolegomis, tai tiesiog reikia visuomet tikrinti ir žinoti generalinio prokuroro įsakymus“, – kalbėjo Seimo narys.

Generalinės prokuratūros tinklapyje internete yra paskelbtas generalinio prokuroro įsakymas, reglamentuojantis specialiojo liudytojo apklausos procedūras.

Dokumente nurodoma, kad prokuroro nutarimas apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją priimamas tiek prieš tai gavus asmens prašymą ar sutikimą būti apklaustam tokiu statusu, tiek prokurorui pačiam nustačius ar gavus informaciją, kad yra pagrindo taip apklausti asmenį.

„Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas tik esant jo sutikimui. Asmens sutikimas būti apklaustam kaip liudytojui apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką turi būti išreikštas raštu ir patvirtintas jo parašu prokuroro nutarime“, – rašoma dokumente.

Asmuo su prokuroro priimtu nutarimu apklausti jį kaip specialųjį liudytoją supažindinamas pasirašytinai, nutarime jam išaiškinamos specialiojo liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė. Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas tik jam pačiam sutikus.

Trauksis iš frakcijos seniūno pavaduotojų

Pasak E.Gentvilo, G.Steponavičius pirmadienį jau pranešė pasitrauksiantis iš frakcijos seniūno pavaduotojo pareigų. Frakcijoje šis klausimas bus svarstomas antradienį.

E.Gentvilo nuomone, kol nėra pateikti įtarimai G.Steponavičius neturėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Paklaustas, ar G.Steponavičius turėtų trauktis iš Seimo, jei paaiškėtų, kad jis klaidino kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje, E.Gentvilas teigė dar mąstysiantis, kaip atsakyti į šį klausimą.

Liberalų sąjūdžio vadovas R.Šimašius teigia gerbiantis G.Steponavičiaus sprendimą stabdyti narystę partijoje paaiškėjus jo statusui galimos politinės korupcijos byloje.

„Partijos pirmininkas gerbia G.Steponavičiaus apsisprendimą ir tikisi, kad tyrimas bus kuo greičiau baigtas“, – BNS sakė mero R.Šimašiaus atstovas savivaldybėje Aleksandras Zubriakovas.

Anot jo, meras kol kas nevertina ir tolesnių G.Steponavičiaus galimybių eiti Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas Seime.

Nesvarsto atsisakyti mandato

Narystę Liberalų sąjūdyje sustabdęs parlamentaras G.Steponavičius nemato būtinybės atsisakyti parlamentaro mandato paaiškėjus, kad jis korupcijos byloje turi specialiojo liudytojo statusą, nors žurnalistams po rugpjūtį vykusios apklausos tvirtino buvęs apklaustas paprastu liudytoju.

„Kodėl turėčiau? – BNS į klausimą, ar neketina atsisakyti mandato, atsakė G.Steponavičius. – Ar liudytojas, ar specialusis liudytojas, niekaip nereiškia, kad yra keliamas mano atsakomybės klausimas.“

Klausiamas, ar nebuvo klaidinami rinkėjai, kai per rinkimų kampaniją nebuvo paskelbta apie G.Steponavičiaus statusą byloje, politikas kartojo supratęs, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, o apie specialiojo liudytojo statusą sužinojęs praėjusią savaitę.

„Aš dalyvavau apklausoje kaip liudytojas, nedalyvavo nei mano atstovai, ir dabar kai aš žinau, kad mano statusas toks, aš visas savo teises ir pareigas labai aiškiai pasversiu ir žiūrėsiu, kaip man toliau savo gynybą organizuoti. Aš buvau kviestas kaip liudytojas ir parodymus daviau kaip liudytojas. Supratau, kad aš specialusis liudytojas pastarosiomis dienomis praėjusios savaitės pabaigoje“, – teigė parlamentaras.

G.Steponavičius sakė buvęs apklaustas vieną kartą, rugpjūtį, o penktadienį sieks susitikti su prokuroru savo iniciatyva.

Seimo narys pirmadienį pranešė stabdantis narystę Liberalų sąjūdyje, paaiškėjus, kad teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jis apklausoje prokuratūroje dalyvavo rugpjūčio mėnesį. Po jos politikas tvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radiškauskas BNS šeštadienį patvirtino, kad G.Steponavičiaus statusas byloje – specialaus liudytojo.

„Procedūra būna tokia, kad prieš suteikiant statusą priimamas prokuroro nutarimas, tada su tuo nutarimu supažindinamas asmuo, kuriam suteikiamas statusas, ir visos teisės ir pareigos ten jam yra išaiškinamos ir nutarimas yra pasirašomas“, – BNS šeštadienį sakė Ž.Radišauskas.

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.

STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V.Toleikis tuomet apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

G.Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos, tai yra 34 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

„MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui pateikti įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais taip pat apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bei koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Apklausti ir kiti Seimo liberalai

Teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos tyrime apklausti ir kiti praėjusios kadencijos Seimo liberalai, jie patys tvirtina, jog buvo apklausti kaip liudytojai.

„Taip, visus mus apklausė liudytojais, visą frakciją“, - BNS sakė šios kadencijos Seime darbą tęsiantis liberalas Vitalijus Gailius.

Jis pats teigia bendravęs su prokurorais „prieš kelias savaites“ ir buvo klausiamas apie viešai žinomą informaciją, tačiau detalių neatskleidė.

V.Gailius vėliau BNS patikslino, kad neturi duomenų apie visus praėjusios kadencijos liberalus, ar visi jie dalyvavo apklausose.

Į Seimą taip pat perrinktas Kęstutis Glaveckas sako apklausoje dalyvavęs prieš pusantro mėnesio.

„Susitikau, pasišnekėjau, paklausė manęs ir viskas - pasakė viso gero. Man nebuvo jokio statuso pateikta. Nežinau, koks“, - BNS teigė K.Glaveckas. Jis nedetalizavo, kokių klausimų išgirdo apklausoje.

Dabartinis Vilniaus savivaldybės tarybos narys Šarūnas Gustainis sako kol kas kvietimo liudyti nesulaukęs, bet neatmeta, kad jį gaus artimiausiu metu.

„Mano asmenine nuomone, aš galvoju, kad turėtų kviesti visus, nes tai, kaip vyksta visas tyrimas, į tą ir eina. Tai mano asmeninis išvedžiojimas, aš tiesiog laukiu to kvietimo ir tikrai neatidėliosiu, kai tik jį gausiu, jeigu gausiu“, - teigė politikas.

Apie tai, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, sekmadienį užsiminė ir liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Teisėsaugos apklausoje dar rugsėjį dalyvavo ir pats dabartinis Liberalų sąjūdžio vadovas Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dirbęs Seime praėjusią kadenciją.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat dalyvavusi apklausoje prieš kelias savaites, sako, kad buvo teiraujamasi apie tris viešai įvardytus bylos epizodus.

„Buvo visos temos, kurios viešoje erdvėje linksniuojamos, nieko naujo nepasakysiu, trys epizodai: J.Basanavičiaus paminklas, Greitųjų kreditų įstatymas ir kelias Vilnius-Utena“, - atskleidė ji.

Savaitgalį generalinė prokuratūra patvirtino, kad STT atliekamame politinės korupcijos tyrime šią vasarą dabartinis liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Po šios apklausos rugpjūtį G.Steponavičius  tvirtino esąs liudytojas.  Pagal Lietuvos įstatymus, kaip specialieji liudytojai asmenys apklausiami, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pateikti įtarimus.

Pats G.Steponavičius teigė „neužfiksavęs“, kokiu statusu buvo apklaustas. Paaiškėjus šiai informacijai pirmadienį jis sustabdė narystę partijoje, tačiau nemato reikalo atsisakyti Seimo nario mandato. R.Šimašius kol kas situacijos nekomentuoja.

STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V.Toleikis tuomet apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

G.Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos, tai yra 34 tūkst. eurų.