Paklaustas, ar, jo manymu, Ukrainai aukščiausiojo lygio susitikimas davė maksimalią galimą naudą, E. Rinkevičius teigė, kad NATO ir Ukrainos tarybos sukūrimas buvo didelis pliusas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vilniuje suteikė galimybę aptarti ne tik stojimo į NATO klausimus, bet ir praktinės paramos teikimą, pažymėjo jis.

„Jei kalbame apie maksimumą, kurį Ukraina galėjo gauti, maksimumas yra tai, dėl ko gali susitarti visos Aljanso narės. Taigi šiuo metu tai yra didžiausias galimas bendras rezultatas. Prieš viršūnių susitikimą buvo įvairių nuomonių, daug diskusijų ir sudėtingos daugiapakopės diplomatijos“, – sakė prezidentas.

E. Rinkevičius teigė, kad nors Ukrainos kelio į NATO sąlygos nėra tokios aiškios, kokių norėtųsi, įsipareigojimas supaprastinti kelią į Aljansą atsisakant Narystės veiksmų plano yra privalumas.

Jis pažymėjo, kad dabar daug kas priklausys nuo padėties fronte ir nuo dinamikos Aljanso viduje. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad bendraminčiai turėtų ir toliau išnaudoti visas galimybes remti Ukrainą.

Komentuodamas NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiektą susitarimą, kad ateityje Aljanso narės į gynybą investuos ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių ne mažiau kaip 20 proc. turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti, prezidentas pažymėjo, kad toks susitarimas galiojo dar 2014 metais, tačiau šiemet šį klausimą teko vėl aptarti, nes yra šalių, kurios šį rodiklį jau viršijo, ir yra šalių, kurios šio tikslo dar negali pasiekti.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis anksčiau šią savaitę paskelbė, kad šalies karinės išlaidos tris procentus BVP pasieks kitais metais, o ne 2027-aisiais, kaip buvo planuota iš pradžių.