„Sveikiname Lietuvos pasiūlymą“, – žurnalistams Medininkuose sakė Komisijos pirmininkė.
Šiuo metu Bendrija iš įšaldyto Rusijos turto gauna neplanuotas palūkanas, kurias skiria Ukrainai remti. Pasak U. von der Leyen, ši suma jau siekia 3,7 mlrd. eurų ir ji tik augs.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
„Mes taip pat svarstome tolesnius žingsnius ir geriausią šio turto panaudojimą, – kalbėjo Komisijos pirmininkė. – Vienas dalykas aiškus – Rusija, agresorė, turi būti patraukta atsakomybėn už tai, ką padarė, ir turi sumokėti už žalą bei už agresiją. (...) Todėl svarstome papildomą neplanuoto pelno iš įšaldytų lėšų panaudojimą.“
Vilnius savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.
„Lietuva yra pasiryžusi reikalauti panaudoti įšaldytus aktyvus, nes neplanuotų pelnų panaudojimas buvo gera idėja, tačiau jos nepakanka. Kalbame apie katastrofiškus nuostolius, už kuriuos atsakinga Rusija: žmonių gyvybes, infrastruktūrą, pastatus, transporto infrastruktūrą. Rusija, kaip šios karo atsakomybę nešanti valstybė, turi sumokėti“, – Medininkuose kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Todėl nuosekliai stengsimės įtikinti kai kurias skeptiškas šalis, kurios vis dar svarsto įšaldytų aktyvų panaudojimo idėją, ir tikiuosi, kad galiausiai pasieksime galutinį rezultatą“, – pridūrė jis.
Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
Naujausi komentarai