Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad plane remiamasi kai kuriais senais ir nevykusiais konservatorių „arkliukais“, o pažadą gyventi kaip Airijoje reikia keisti lygiavimusi į artimesnes, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalis.

Siūlo vytis ne Airiją, o Suomiją

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Konservatorių programa, anot jo, išsiskiria tuo, kad pasako ne tik tai, ką norima pasiekti, bet ir tai, ko trūksta daugelyje kitų, – kaip galima tai pasiekti.

Tai, pasak apžvalgininko, labai svarbu, nes tuomet galima ginčytis: „Kai kas gali sakyti, kad toks būdas nerealus, kitiems atrodys, kad bus per dideli socialiniai nuostoliai, kiti manys, kad tai ekonomiškai nepagrįsta.  Atsiranda kalbėjimo tema, kaip galima pasiekti valstybės gerovės tikslų.“

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad TS-LKD pažadas 2021 m. gyventi kaip Airijoje – senas, nelabai vykęs konservatorių „arkliukas“. „Mažai informuotiems pasakysiu, kad Airijos BVP vienam gyventojui sudaro 140 proc. ES vidurkio, o tai beveik du kartus daugiau nei Lietuvos“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius. Jo teigimu, į Airiją atėjo daug investuotojų, kurie organizuoja gamybą, paslaugas, tad ir didelę pelno dalį išsiveža, todėl šis modelis nėra toks geras, kuriuo būtinai reikia sekti.

Kitas svarbus dalykas, kaip teigia R. Lazutka, Airijos modelio sekimas: „Tai buvusi britų kolonijos dalis, ten išsivystę ryšiai su anglų kalba, britiška mokymo sistema, paveldėta daug kitų dalykų. Siūlau pažvelgti arčiau – į šalis, kurios tarpukariu buvo panašaus lygio kaip Lietuva, bet padarė itin didelį šuolį, pavyzdžiui, Suomija.“

R. Lazutka pabrėžia, kad Airijos situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. „Ten proveržis įvyko maždaug 1990-aisiais, kai buvo pasiektas nacionalinis susitarimas tarp darbdavių organizacijų ir profsąjungų, dėl darbo užmokesčio, ekonominės politikos. Tai yra gerai. Bet negerai į planą įrašyti skaičius, kad mes vejamės Airiją“, – įsitikinęs profesorius. Jis priduria, kad tai nėra stipriausia konservatorių plano dalis.

Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad šis, nepaprastai didelės apimties, programinis dokumentas išsiskiria tuo, kad jame aiškiai nurodyti svarbūs dalykai: „Įvardyta centrinė tema ir kryptis, nustatyti prioritetai, kaip link jos eiti. Toji centrinė tema – didinti darbo našumą Lietuvoje. Įvardytos prioritetinės sritys, kur turime investuoti, kokie užsienio investuotojai turi būti pritraukti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.“

Be to, K. Lisauskas pabrėžia, kad TS-LKD plane nurodyta, kuriuose miestuose ir kodėl reikia investuoti, apibūdinta reikalinga papildoma infrastruktūra. „Tai susieta su švietimo reforma, taip pat pasakyta, ko reikia šioje srityje. Prisiminkime, kada pas mus atėjo pirmieji paslaugų centrai ir kas dėjo didžiausias pastangas jiems pritraukti – tai konservatoriai“, – aiškina ekspertas.

Anot K. Lisausko, dabar konservatoriai ketina toliau eiti tuo pačiu keliu, o tai tikrai gerai. Jo manymu, papildomos darbo vietos gali padidinti ir vidutinį darbo užmokestį. Visgi, per kiek laiko tai bus padaryta, svarsto jis, yra kitas klausimas.

Partijos lenktyniauja pažadais

R. Lazutka įsitikinęs, kad metodai, kuriais planuojama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo našumą, yra gerai, tačiau šiuose rinkimuose partijos pasileido į lenktynes skaičiais: „Tos lenktynės dėl užmokesčio, darbo vietų skaičiaus ir pan. gali būti reakcija į žmonių kritiką. Anksčiau buvo sakoma, kad partijų programos – abstrakčios. Dabar vien skaičiai, o tai kitas kraštutinumas.“

Specialisto nuomone, partijos negali sakyti, kad atlyginimas bus vienoks ar kitoks, verčiau yra įsipareigoti ir paskelbti, koks darbo užmokestis bus skirtas mokytojams, koks gydytojams, policininkams ir t. t.

„Vidutinis darbo užmokestis dažniausiai susiklosto privačiame sektoriuje keičiantis atlyginimams. Politikai to užtikrinti negali. O jeigu jie tokie įsitikinę, tegul pažada tai ne po ketverių, o po metų. Jei tai bus neįgyvendinta – tegul atsistatydina. Deja, tai populizmas, ir ne vien šios partijos“, – aiškina R. Lazutka.

R. Bogdanas tvirtina, kad rinkiminiai pažadai yra nulemti iš anksto šiais laikais egzistuojančios rinkimų sistemos: „Mes turime visuotinę rinkimų teisę, balsuoja absoliučiai visi ir didžiajai daliai žmonių reikia duoti saldainį, kad jie nubalsuotų.“

Kalbėdamas apie partijų programose išdėstytus skaičius, R. Bogdanas teigia, kad šį pavyzdį davė Darbo partija, o kitos pamatė to rezultatą. „Partijos tikslas – kuo didesnės gyventojų pajamos, nors iš tikrųjų valstybė nėra kažkokia firma, siekianti vien tik pelno. Yra daug kitų dalykų, valstybė – sudėtingesnis mechanizmas nei UAB, matuojama ne vien tik pelnu“, – pasakoja apžvalgininkas.

R. Bogdanas aiškina, kad visi politikai pamatė, kokį puikų rezultatą žada tai, kad paskelbiamas tam tikras skaičius, tad dabar tuo susigundė visi. Specialisto teigimu, gerai tai, kad konservatoriai, taip pat tai darydami, nepamiršta, kad yra kita pusė: „Rimtoji dalis yra tai, kad laimėjus rinkimus reikia valdyti ir būti atsakingiems už valstybę.“

Politikos apžvalgininkas sako, kad įspūdį sukelia ir konservatorių plane pažymėti ir išskirti du aspektai – ekonominis ir švietimo. „Švietimo blokas TS-LKD plane man padarė didelį įspūdį. Labiau tai, kad jis yra prioritetas. Tai reiškia, kad ir ateitis, jaunoji karta ir jos švietimas – prioritetas. Tai labai svarbu, nes be švietimo valstybė ateities neturės.“

K. Lisauskas tiki, kad konservatoriams vykdant plane siūlomus veiksmus, galima pritraukti tikrai dideles investicijas. Jo nuomone, sunku pasakyti, ar tam užteks ketverių metų, ar reikės daugiau, bet kryptis – teisinga: „Tam, kad greičiau padidintume darbo našumą Lietuvoje, privalome iš užsienio pritraukti investicijų, kapitalo, žinių. Taip sukurti tokias darbo vietas, kurių mūsų verslas dar nėra pajėgus sukurti.“

Kaip pastebi K. Lisauskas, gerai tai, kad ekonominio proveržio planas susietas su pokyčiais švietimo sistemoje. „Tai būtina. Puiku, kad įvardyta, kokių specialistų reikia, kokios kryptys yra prioritetinės, o tai – bioinžinerija, informacinės technologijos, užsienio, ypač skandinavų, kalbų mokymas.“ Visgi, specialisto nuomone, nors konservatoriai, palyginti su kitų partijų programomis, užkėlė nemažą kartelę, tobulėti taip pat yra kur.

R. Lazutka teigia, kad TS-LKD pareiškimas, jog per 10 metų turime priartėti prie turtingiausių ES valstybių, yra gana reikšmingas. Visgi jis tikina, kad neįvertinama, kokia turtinga Lietuva: „Pagal BVP, o ypač nesumuojamas pajamas, Lietuva lenkia Lenkiją, Vengriją, Latviją, jau nekalbant apie Bulgariją ar Rumuniją. Esame priartėję prie Estijos ir Slovakijos, tačiau nėra tokios emigracijos iš tų šalių. Todėl svarbu ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir tai, kaip žmonės gali jais naudotis.“

R. Lazutkos manymu, pagrindinė Lietuvos problema – emigracija tokia didelė, kad daliai žmonių ekonominis augimas nieko neduoda. „Žmonėms lieka trupiniai, todėl jie išvažiuoja. Svarbu kalbėti ne tik apie augimą, bet ir tai, ką galima žmonėms dalinti. Tačiau prisiminkime tai, kad Lietuvos ekonomika dabar sudaro 75 proc. ES BVP vidurkio, o prieš dešimt metų jis siekė vos 50 proc.“, – pasakoja ekspertas.

Verta paminėti, anot R. Lazutkos, ir tai, ko nėra programose: „Lietuvoje nekalbama apie tai, apie ką kalba šiuolaikinis pasaulis, – pajamų ir turtinę nelygybę. Tai pagrindinės ekonomistų, sociologų ir kt. temos. Šnekama, kad pasaulis kenčia dėl didelės ir vis augančios nelygybės, o Lietuvoje tai pasakyti bijoma.“

Klausimų kelia mokesčių sistemos ignoravimas

K. Lisausko teigimu, konservatorių plane apie mokesčių politiką neužsimenama dėl dviejų dalykų. Vienas jų – labai geras: „Tai gali reikšti, kad neplanuojami jokie drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, o tai, be abejonės, palanku verslui. Juk verslas mėgsta stabilumą ir galimybę, stengiasi išvengti staigmenų. Taip pat tai geras būdas pritraukti investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.“

Kitas dalykas, anot K. Lisausko, kurį gali reikšti mokesčių politikos nepaminėjimas, – tai, kad norint įsukti tokią mašiną, kokia yra numatyta ekonomikos proveržiui pasiekti, pradžioje reikės investicijų. „Jie kalba ir apie tam tikrų naujų agentūrų kūrimą, mokesčių lengvatas pradedantiesiems. Visa tai – papildomos išlaidos, iš kažkur tie pinigai turi ateiti“, – aiškina specialistas.

Galbūt konservatoriai svarsto papildomai pasiskolinti, mano K. Lisauskas. Jo nuomone, skolintis ir investuoti yra protinga, bet tik kol investicijos atsiperka: „Visgi programoje tai nėra aiškiai aptarta ir aš pasigedau analizės ir argumentų, kaip jie tvarkytųsi su valstybės biudžeto pajamomis.“

R. Lazutka tvirtina, kad nutylėti pokyčiai plane išties galėtų reikšti tai, kad jokia kaita nenumatyta. „Tačiau dalyje apie socialinę apsaugą rašoma, kad bus keičiama socialinio draudimo sistema, pensijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tam reikia pinigų valstybės biudžete. Tikint, kad tai bus pasiekta tik iš augimo, galima daryti išvadą, jog pertvarka vyks labai lėtai, dešimtmetį, o gal daugiau“, – svarsto specialistas.