Koalicija iš trijų
Galima sakyti, kad Seimo rinkimai baigėsi be sensacijų – švytuoklės principas suveikė, o Socialdemokratų partijai (LSDP) visuomenės apklausos seniai žadėjo pergalę. Vis dėlto jų triumfas antrame ture maloniai nustebino net juos pačius. Iš 37-ių finalininkų 32 laimėjo, tad bendra taupyklė su daugiamandatėje laimėtais aštuoniolika mandatų – 52 Seimo nariai. Tai leidžia tapti valdančiosios daugumos stipria ašimi.
Palyginti su dvejais ligšioliniais rinkimais, tai tikras LSDP renesansas: 2020-aisiais jie buvo laimėję trylika mandatų, 2016-aisiais – septyniolika. Ne veltui socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė rezultatus pavadino istorine pergale, kurios turbūt jau nebuvo keletą dešimtmečių.
Maža to, socialdemokratai turi ką pasikviesti kartu valdyti valstybę. Jau po pirmo turo paskelbtos politinės sužadėtuvės antro turo naktį dar kartą sutvirtintos: sutarta tęsti derybas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, laimėjusia keturiolika mandatų, ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), turinčia aštuonis. Bendra suma – 74-i iš 141-o – viršija pusę parlamento. Be to, centro kairės koalicija gali tikėtis paramos iš trijų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų, dar vieno kito vienišiaus. Naujos partijos „Nemuno aušra“ (NA) lyderis Remigijus Žemaitaitis pūtėsi, kad be jo aritmetika nesusidėlios, tačiau valdančiajai koalicijai užtenka trijų partijų.
Kaip rinkimų naktį pastebėjo konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, situacija beveik adekvati buvusiai prieš ketverius metus: bus vienas labai didelis ir du mažieji koalicijos partneriai. Visi būsimus mažuosius akina nekartoti pirmtakų klaidų, aiškiai susiderėti dėl koalicijos sutarties, kad neištiktų pirmtakų – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, visą kadenciją konservatorių ignoruotų mažųjų brolių, likimas.
Dar viena dilema: lig šiol potenciali būsimoji koalicija prie vieno stalo dar nesusėdo – V. Blinkevičiūtė kol kas su „valstiečiais“ ir demokratais derasi atskirai. Ar pavyks jiems nuryti tarpusavio nuoskaudas ir dirbti kartu, jei Saulius Skvernelis buvusį bendražygį vadina galimai keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, o Ramūnui Karbauskiui netiktų, jei S. Skvernelis gautų kokias aukštas pareigas.
Šis rinkimų naktį į LRT klausimą, ar jis, buvęs premjeras, eitų į Vyriausybę dirbti ministru, atsakė – ne. Tačiau klausimas, kokių politinių ambicijų turės prezidentu norėjęs tapti Ignas Vėgėlė, iš paskutinės LVŽS sąrašo vietos rinkėjų pakeltas į antrą.
Kaip potencialūs koalicijos partneriai vis dar paminimi ir liberalai, bet tai jau būtų sąjunga iš labai didelio reikalo, o ne dėl programinių prioritetų panašumo.
Liko neatskleista dar viena paslaptis. V. Blinkevičiūtė, kaip jau įprasta, slapukauja: kad ir kaip spaudžiama, rinkimų naktį į konkretų klausimą, ar tikrai atsisakys Europos Parlamento (EP) mandato ir bus premjerė, tesugebėjo pasakyti, kad tikrai formuos valdančiąją daugumą.
Ji kartoja, kad jau net ir miestai parodė norintys kitokios – nearogantiškos – valdžios, ir žada tokia būti, be to, naujų reformų neplanuoja. S. Skvernelis mestelėjo kalambūrą, kad idėja apie gerovės valstybę gali transformuotis į gerumo valstybę. Tačiau juk valdantiesiems maža būti simpatiškiems, o būti visiems geriems vargu ar įmanoma.
Santykiai: lig šiol potenciali būsimoji koalicija prie vieno stalo dar nesusėdo – V. Blinkevičiūtė kol kas su „valstiečių“ ir demokratų lyderiais R. Karbauskiu ir S. Skverneliu derasi atskirai. / L. Balandžio, R. Riabovo / BNS nuotr.
TS-LKD fiasko
Dabar valdančiosios koalicijos didžioji partija – TS-LKD naujame Seime teturės 28 mandatus, 21 mažiau nei dabar. Visoje Lietuvoje rinkėjai jų kandidatus antrame ture nubaudė, prisidėdami prie jų politinių konkurentų vajaus „Bet kas, tik ne konservatorius“. Po pirmo turo konservatoriai svaigo, kad dar gali ir laimėti rinkimus, mat pirmame ture nuo favoritų socialdemokratų atsiliko vos vienu mandatu. Tačiau antrame, nors ir išlikdama antra pagal pergalių skaičių, patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Jie turėjo 33 finalininkus, iš kurių 27 pirmame ture pirmavo, tačiau pelnė vos dešimt mandatų, dar vieną I. Šimonytė buvo laimėjusi pirmame ture. Dar niekada tiek pirmo turo favoritų nepralaimėjo antrame, ir daugiausia tokių pralaimėjimų patyrė konservatoriai. Ankstesniuose rinkimuose bent 10 procentinių punktų pranašumas pirmame ture beveik garantavo pergalę ir antrame, tačiau ne šįsyk.
TS-LKD patyrė fiasko net Kaune, kurį praėjusiuose rinkimuose buvo susigrąžinę. Pirmame ture konservatoriai pirmavo visose septyniose apygardose, keturiose – net per 10 procentinių punktų, o antrame laimėjo vienintelis Arvydas Anušauskas. Kas galėjo pagalvoti, kad Kaunas taps socialdemokratų miestu: penkiose iš septynių apygardų jie varžėsi su konservatoriais ir visose laimėjo.
Dar vienoje triumfavo liberalas. G. Landsbergis pirmame ture lenkė konkurentą kultūros ministrą Simoną Kairį beveik 20 procentinių punktų, bet finale pralaimėjo. Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje konservatoriai per pastaruosius 20 metų nebuvo pralaimėję, net ir 2016-aisiais, kai konservatoriai krito visose kitose. Tačiau TS-LKD lyderis per visą kadenciją savo apygardoje akių nerodė, o dabar, vykstant rinkimų kampanijai, neatvykdavo į debatus. Tad rinkėjai balsavo už tą, kurį matė realybėje, o ne kažkokį savo išrinkto politiko avatarą iš TV ekrano.
Kas galėjo pagalvoti, kad Kaunas taps socialdemokratų miestu: penkiose iš septynių apygardų jie varžėsi su konservatoriais ir visose laimėjo.
Po istorinio pralaimėjimo
G. Landsbergis pareiškė atsisakantis ir daugiamandatėje apygardoje laimėto Seimo nario mandato, traukiasi ir iš partijos pirmininko posto.
Kaune pralaimėjo ir tokios konservatorių žvaigždės kaip žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, finansų ministrė Gintarė Skaistė. Krito ir Liudas Mažylis, bet šis už pralaimėjimą gaus didžiausią prizą. Nors jis jau pelnė Seimo mandatą su konservatorių sąrašu, bet yra pirmas už brūkšnio rinkimuose į EP. Jo ir vėl laukia Briuselis, kai tik atsilaisvins vieta europarlamentarą Andrių Kubilių patvirtinus Europos Komisijos nariu.
Vilniuje TS-LKD laimėjo pusėje apygardų. Jau pirmame ture triumfavo I. Šimonytė, antrame – populiarusis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, nugalėjęs demokratų lyderį S. Skvernelį. Konservatorių atstovei nepartinei Daivai Ulbinaitei Riešėje, LLRA-KŠS tėvonijoje, pavyko įveikti šios partijos atstovą Waldemar Urban. Tačiau krito vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, o švietimo, mokslo ir sporto ministrę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę įveikė vienintelis Nacionalinio susivienijimo atstovas antrame ture Vytautas Sinica.
Fiasko: po istorinio pralaimėjimo G. Landsbergis pareiškė atsisakantis ir daugiamandatėje apygardoje laimėto mandato, traukiasi iš partijos pirmininko posto. / R. Riabovo / BNS nuotr.
Nori naujų
Nauja partija „Nemuno aušra“ Seime pagal dydį bus trečia partija, turės 20 atstovų. Antrame ture varžėsi trylika jos atstovų, tačiau laimėjo tik penki. Tačiau paprastai taip ir būna, kad naujos partijos pagal sąrašą daugiamandatėje pasiekia didesnės sėkmės nei jų atstovai vienmandatėse, nes dažnai būna dar mažai žinomi rinkėjams.
Kai kam vienmandatėse sekėsi dar blogiau nei „aušriečiams“: iš dešimties LVŽS finalininkų laimėjo tik du. „Valstiečiams“ teks tenkintis aštuoniais mandatais, devyniais mažiau nei dabar. Jų buvusių bendrapartiečių, dabar „Vardan Lietuvos“ praradimai ne tokie dideli: jie turės dviem mažiau nei dabar, t. y. dvylika mandatų.
Liberalų sąjūdis turės dvylika savo atstovų – tiek, kiek turi dabar.
LLRA-KŠS laimėjo tris mandatus, du – save išsikėlę kandidatai, po vieną Nacionalinis susivienijimas, „Laisvė ir teisingumas“. Tiesa, šios partijos kandidatas Artūras Zuokas varžovą lenkė tik 32 balsais, dėl mažo skirtumo pirmadienį popiet balsai dar perskaičiuoti.
Seime visai neliks Laisvės, Darbo, Regionų partijų. Neperžengę minimalaus barjero į Seimą kaip partijos, ir jų kandidatai neatlaikė konkurencijos varžydamiesi vienmandatėse. Pavyzdžiui, pralaimėjo Regionų partijos kandidatai parlamentarai Antanas Vinkus ir Andrius Palionis.
Juos pakeis Seimo naujokai, kurių bus tikrai nemažai. Rinkėjai nutarė, kad parlamentui reikia atsinaujinti.
Opozicijoje: naujos partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis pūtėsi, kad be jo aritmetika nesusidėlios, tačiau valdančiajai koalicijai užtenka trijų partijų. / R. Riabovo / BNS nuotr.
S. Kairys: G. Landsbergio Kaune nebuvo tris kadencijas
Kultūros ministras Simonas Kairys mano, kad jo pergalę prieš konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje nulėmė tai, kad konkurento pastarąsias kelias kadencijas nebuvo Kaune.
„Tas „tuščios kėdės“ simbolis yra pirmiausia apie tai, ką kalbėjome su žmonėmis. Jo (G. Landsbergio – ELTA) nebuvo Kaune tris kadencijas fiziškai, niekaip. Tai čia matyti yra esminis signalas. Mums pavyko parodyti, kad yra alternatyva ir yra kandidatas, prisilietęs prie Kauno“, – pirmadienį ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Kairys.
„Balsavimo „prieš“ faktorius egzistavo, bet vien tik jam visko nurašyti neįmanoma“, – vertino jis.
Pralaimėjusio G. Landsbergio sprendimas trauktis iš partijos pirmininko pozicijos, užleisti iškovotą Seimo mandatą, S. Kairio nenustebino. Anot jo, klausimai, ar konservatorius trauksis iš politinio gyvenimo, buvo keliami jau kelerius metus.
„Pažįstant kolegą ir matant jį ketverius metus, tą situaciją buvo galima prognozuoti. Ir įvairiausi apžvalgininkai kėlė klausimą, ar Gabrielius pasirinks trauktis iš visur. Tai nėra didelė nuostaba“, – sakė jis.
Šaltinis: ELTA
Konservatoriai sutriuškinti ir Kaune
Kalniečių apygarda
Arvydas ANUŠAUSKAS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 48,99 proc.
Aušra PAPIRTIENĖ („Nemuno Aušra“) – 48,42 proc.
Savanorių apygarda
Orinta LEIPUTĖ (Lietuvos socialdemokratų partija) – 58,02 proc.
Liudas MAŽYLIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 38,18 proc.
Petrašiūnų-Gričiupio apygarda
Darius RAZMISLEVIČIUS (Lietuvos socialdemokratų partija) – 53,40 proc.
Kazys STARKEVIČIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 43,52 proc.
Panemunės apygarda
Audrius RADVILAVIČIUS (Lietuvos socialdemokratų partija) – 50,96 proc.
Gintarė SKAISTĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 45,86 proc.
Aleksoto-Vilijampolės apygarda
Robertas KAUNAS (Lietuvos socialdemokratų partija) – 56,27 proc.
Paulius LUKŠEVIČIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 40,95 oroc.
Centro-Žaliakalnio apygarda
Simonas KAIRYS (Liberalų sąjūdis) – 54,40 proc.
Gabrielius LANDSBERGIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 39,12 proc.
Šilainių apygarda
Laurynas ŠEDVYDIS (Lietuvos socialdemokratų partija) – 55,78 proc.
Martynas PRIEVELIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 40,31 proc.
Šaltinis: VRK
Pakaunėje – socialdemokratų triumfas
Raudondvario apygarda
Raminta POPOVIENĖ (Lietuvos socialdemokratų partija) – 55,14 proc.
Viktoras PRANCKIETIS (Liberalų sąjūdis) – 42,14 proc.
Garliavos apygarda
Šarūnas ŠUKEVIČIUS (Lietuvos socialdemokratų partija) – 58,17 proc.
Justinas URBANAVIČIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 39,82 proc.
(be temos)