Metinėje spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė daug dėmesio skyrė socialinės apsaugos grandžiai, tačiau tai labiau administracijos, o ne politiko kalba, nes dėmesys buvo kreipiamas būtent į administravimo dalykus, kontrolę, inspektavimą ir geresnį institucijų darbą, LRT RADIJUI sako Vilniaus  universiteto profesorius Romas Lazutka. Kauno technologijų universiteto profesorius Algis Krupavičius sutinka su tokia nuomone ir pastebi, kad iš valstybės vadovo tikimasi strateginių nuostatų, tam tikrų sprendimų, idėjų, o ne kalbėjimo apie detales.

Išsakytos tik smulkios idėjos

Nors metinėje spaudos konferencijoje prezidentė daug dėmesio skyrė socialinės apsaugos grandžiai, pasak R. Lazutkos, tai labiau administracijos, o ne politiko kalba, nes dėmesys buvo kreipiamas būtent į administravimo dalykus, kontrolę, inspektavimą ir geresnį institucijų darbą.

Socialinės problemos, pabrėžia R. Lazutka,  Lietuvoje turi labai gilias šaknis: „Tai didžiulė nelygybė, abejingumas tiems, kurie lyg yra visuomenės apačioje (ne visai korektiškai sakant), labai mažas solidarumas. Taigi nekalbama apie gilumines problemas ir priežastis to, kas dabar įvyko ir į ką labiausiai koncentruojamas dėmesys (t. y. dviejų vaikų tragedija), be to, nekreipiamas dėmesys, kad tūkstančiai vaikų negali gyventi tokiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kaip jie gyvena Lietuvoje. Man atrodo, kad platesnio požiūrio labai trūko.“

Taip pat savo kalboje prezidentė nemažai kritikos pažėrė specialistams, kurie turi užtikrinti vaikų teises, pasak jos, socialiniai darbuotojai nesugeba priimti reikiamų sprendimų ir mėgina pasislėpti už popierių. Politologas A. Krupavičius, paklaustas, kas dar, jei ne prezidentė, turi šiuos klausimus spręsti ir kelti, pabrėžia, kad pirmiausia tai daryti turėtų vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Pagal konstitucines funkcijas prezidentė pirmiausia turi rūpintis nacionaliniu saugumu, gynyba, užsienio politika. Bet aš sutinku su R. Lazutka, kad išties iš valstybės vadovo tikimės strateginių nuostatų, tam tikrų sprendimų, idėjų, o ne kalbėjimo apie detales, ar vieni specialistai geriau atlieka funkcijas, ar blogiau. Galų gale pati prezidentė sakė, kad kaltų ieškoti, ko gero, nebeverta, reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti, kaip tvarkyti visą sistemą, bet šių idėjų pritrūko“, – pastebi A. Krupavičius.

R. Lazutkos nuomone, išsakytos idėjos apie geresnį administravimą, tam tikrų tarnybų veiklą yra smulkios ir pagrindinė problema ne ta, kad socialiniai darbuotojai prastai dirba. Problema, teigia jis, ta, kad socialinių darbuotojų yra mažai, jų krūviai didžiuliai, o algos menkos, žmonės tos studijų programos apskritai nebesirenka, nes mato, jog nepajėgs tų problemų išspręsti.

„O problemos kyla iš visuomenės gilumos, dėl didžiulės nelygybės. Netgi prezidentė paminėjo, kad ekonomikos padėtis daugmaž gera, bet kartu sakė, kad reikia daug lėšų socialinei ir švietimo sričiai, todėl negalime tikėtis greitų permainų, nes tam lėšų nėra“, – pastebi VU profesorius. Vis dėlto, priduria jis, valstybė pakankamai lėšų nesurenka ir negali finansuoti minėtų sričių bei padėti daugiausia problemų turintiems visuomenės sluoksniams, nes nesugeba surinkti mokesčių iš tų, kurie uždirba arba iš verslo gauna labai daug, o didžiulė mokesčių našta užkrauta vidutiniokams.

„Taigi reikia daugiau ne disciplinavimo ir inspektavimo tų žmonių, o daugiau supratimo, gailesčio tiems žmonėms. Reikia spręsti gilesnes visuomenės problemas (alkoholizmo, skurdo) – tada bus gerokai mažiau tokių tragedijų“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Pritrūko naujo požiūrio korupcijos klausimais

Tai, kad korupcijos tema visose viešose prezidentės kalbose ir metiniuose pranešimuose užima labai reikšmingą vietą, yra gerai, mano A. Krupavičius. Be to, pastebi jis, reitingai, pagal kuriuos matuojamas korupcijos lygis Lietuvoje, tikrai gerėja – matyt, net 2015 m. „Transparency International“ reitinge Lietuvos pozicija bus geresnė negu anksčiau.

„Kita vertus, vėl kažkokio proveržio, naujo ir kitokio matymo toje srityje iš valstybės vadovo trūksta. Kartojama, kad reikia sustabdyti šešėlinės paramos skyrimą valstybės, savivaldybių valdomoms įmonėms, skaidrinti valstybės tarnybą. Visi tie dalykai žinomi ir tikrai kažkokių naujienų iš prezidentės pusės nesulaukėme. Galbūt net ir pačią korupcijos temą reikėtų pastumti į pašalį, nes ji, ko gero, nėra tokia aktualiausia. [...], gyvenimo kokybė, mokesčių politika, socialinė lygybė kartu su ekonomikos augimo temomis – tie klausimai, kurie gerokai svarbesni ir reikšmingesni“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

Savo kalboje D. Grybauskaitė išsakė ir poziciją dėl valstybės saugumo užtikrinimo, pabrėžė svarbų kariuomenės vaidmenį ir pasisakė už mišrią kariuomenę. Tačiau, R. Lazutkos nuomone, reikia nepamiršti pačioje visuomenėje esančių grėsmių: „Jei tūkstančių mūsų vaikų buitis bus tokia, [...]  mes geriausiu atveju juos išauginsime migrantais, bet tikrai ne dideliais Lietuvos patriotais. Didelio Lietuvos saugumo nebus, jei mes nesirūpinsime šia klase.“

A. Krupavičius, paklaustas, kiek bus išgirsta prezidentė, pastebi, kad šalies vadovė „tikrai turi pakankamai daug instrumentų savo rankose diktuoti ir formuoti politiką nacionalinio saugumo, užsienio politikos lauke, o kitose srityse į prezidentės balsą įsiklausoma, bet, deja, ji ten neturi lemiamo žodžio“.