Didžiausiuose Lietuvos miestuose
„Kol kas biuras veiks kaip ir daug kas šiuo metu – virtualiai, bet viliamės, kad netrukus su kauniečiais galėsime susitikti ir gyvai“, – sakė R.Juknevičienė, kurios pagrindinės interesų EP sritys – gynyba, istorinė atmintis ir sveikata. EP narių biurai taip pat veikia Vilniuje ir Panevėžyje, kuris yra gimtasis politikės miestas. Juose iki karantino vykdavo įvairūs edukaciniai renginiai, susitikimai, diskusijos ir parodos, susijusios su ES, EP ir Lietuvos aktualijomis. „Tai labai pasiteisino“, – savo biuro reikalingumu ir Kaune, kurio vienoje apygardų dvylika metų sėkmingai balotiravosi, neabejojo konservatorė. Kauno biure taip pat vyks susitikimai su visuomene, diskusijos, bus eksponuojamos parodos.
Biurui Kaune vadovauja Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Pokyčiai visose srityse
Prieš savaitę, gegužės 1-ąją, šventėme šešioliktąsias Lietuvos įstojimo į ES metines. Pasak R.Juknevičienės, kaip ir mūsų narystė NATO, narystė ES taip pat pasiteisino su kaupu. „Esame turtingiausių išsivystymo prasme valstybių klube“, – apibūdino R.Juknevičienė.
Esame turtingiausių išsivystymo prasme valstybių klube.
„Didžiausia vertė – toje Europos dalyje, kurią vienija ES, nebėra karų. Yra daug ginčų, krizių, skirtingų nuomonių, interesų susidūrimų, bet jie yra sprendžiami ES platformoje, o ne ginklu“, – išskyrė politikė.
Narystės ES privalumams, anot jos, pamatyti užtenka pasižvalgyti po mūsų miestelius ir palyginti Baltijos šalių, kurios yra ES, miestelius, mokyklas, infrastruktūrą su Ukrainos, Sakartvelo.
„Palyginkime paramą šalies verslui, galimybes verslui ir gyventojams, atsivėrusias įsiliejus į bendrą rinką, atsidarius sienoms. Tai neįkainojami dalykai“, – atkreipė dėmesį europarlamentarė, pridūrusi, kad mūsų šalies progresas ryškiausiai matosi lyginant tai, kaip gyvename, su šalimis, su kuriomis kažkada buvome prie tos pačios starto linijos.
Narystė ES įnešė pokyčių visose srityse – ypač demokratijos pažangos srityje. „Jei nebūtume ES nariais, nežinau, ar nebūtų kilęs noras pereiti prie kitokio nei demokratinis valdymo. ES kontekste yra labai svarbus demokratijos, žiniasklaidos laisvių gynimas. ES reaguoja į šalių bandymus nelabai demokratiniais principais valdyti teisinę sistemą ir panašiai. Jeigu Lietuvoje gilėtų demokratijos erozija, ES reaguotų, ji tam turi svertų“, – dėstė R.Juknevičienė.
Solidarumas pandemijos metu
Gegužės 9-oji, Europos diena, yra solidarumo su kitomis tautomis diena. Solidariai ES reagavo ir į koronaviruso pandemiją, gelbėdama šalių narių ekonomiką.
Nors sveikatos apsauga yra valstybių nacionalinė, o ne ES kompetencija, tačiau ES skyrė lėšų ir koordinavo pagalbą, pavyzdžiui, sunkių ligonių, nebetilpusių Italijos ligoninėse, pervežimui į Vokietijos ligonines, tolimose šalyse įstrigusių ES piliečių grįžimui, kai dėl karantino užsivėrė sienos. „Taip lietuviai buvo parskraidinti iš Peru džiunglių“, – pateikė pavyzdį europarlamentarė.
ES taip pat vykdė bendrus reagentų, asmens apsaugos priemonių pirkimus ir kt.
„Solidarumą ES pademonstravo ir reaguodama į pandemiją bei savo jėgą dar parodys, padėdama ES zonos šalims susitvarkyti su pandemijos padariniais. Jau šiandien ES yra sutelkusi apie 3 trln. eurų ekonominei krizei įveikti. Tai yra ES tvirtybė – susitelkti, padėti, konsultuoti, koordinuoti“, – teigė R.Juknevičienė.
Naujausi komentarai