Anot pirminių Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų, už konservatorius iš viso balsavo 245,9 tūkst. rinkėjų.

Atsižvelgiant į pirmumo balsus, ši partija į EP siunčia Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį, ekspremjerą Andrių Kubilių ir Seimo narė Rasą Juknevičienę.

Per EP rinkimus antrą vietą iškovojo kita opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Ji surinko 199,2 tūkst. arba 15 proc. balsų ir pretenduoja į du europarlamentarų mandatus.

Pagal pirmumo balsus, socialdemokratams trečią kadenciją EP atstovaus Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narys Juozas Olekas.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko 157,6 tūkst. arba beveik 12 proc. balsų ir turėtų gauti du mandatus. Europarlamente toliau turėtų dirbti Bronis Ropė, antroji vieta tenka buvusiam garsiam krepšininkui Šarūnui Marčiulioniui, nepriklausančiam partijai.

Ketvirtoje vietoje liko neparlamentinė Darbo partija. Už ją per EP rinkimus balsavo 113 tūkst. arba 8,6 proc. rinkėjų. EP „darbiečiams“ toliau atstovaus partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Penktas likęs Liberalų sąjūdis surinko beveik 82 tūkst. arba daugiau kaip 6 proc. balsų. Antrą kadenciją Europos Parlamente dirbs šios partijos atstovas Petras Auštrevičius.

Mandatą pavyko iškovoti ir pirmą kartą EP rinkimuose dalyvavusiam visuomeniniam rinkimų komitetui.

Nors rinkimuose dalyvavo penki komitetai, vienintelis „Aušros Maldeikienės traukinys“ surinko reikiamą balsų skaičių mandatui gauti. Už jį balsavo 80,7 tūkst. arba 6 proc. rinkėjų.

EP dirbti turėtų šio sąrašo lyderė Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Dar vieną mandatą laimėjo „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, sulaukusi per 69 tūkst. arba daugiau kaip 5 proc. rinkėjų palaikymo.

Trečią kadenciją EP pretenduoja dirbti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Prieš penkerius metus per Europos Parlamento rinkimus geriausiai pasirodė konservatoriai ir socialdemokratai. Tuomet už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsavo 16,46 proc., už Lietuvos socialdemokratų partiją – 16,3 proc. rinkėjų. Trečias liko Liberalų sąjūdis su 15,63 proc. balsų, ketvirta – partija „Tvarka ir teisingumas“ su 13,46 proc. rinkėjų palaikymu.

Visos šios keturios partijos gavo po du mandatus Europos Parlamente.

Prieš penkerius metus po vieną mandatą laimėjo Darbo partija (12,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija (7,6 poc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,24 proc.).

Keisis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų

Po sekmadienį vykusių rinkimų Europos Parlamente (EP) turėtų keistis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų.

Po rinkimų čia nebeliks konservatorių Laimos Liucijos Andrikienės ir Algirdo Saudargo, socialdemokrato Zigmanto Balčyčio, su Liberalų sąjūdžiu ankstesnėje kadencijoje išrinkto Antano Guogos bei su „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašu išrinktų Valentino Mazuronio ir Rolando Pakso.

L. L. Andrikienė buvo septintoji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos sąraše ir į EP nepateko, rodo pirminiai kandidatų reitingavimo duomenys.

A. Saudargas bei Z. Balčytis į Europos Parlamentą nekandidatavo.

A. Guoga siekė būti išrinktas su Lietuvos centro partija, tačiau ši partija mandatų negavo.

V. Mazuronis liko antruoju numeriu Darbo partijos kandidatų sąraše. Partija gavo vieną mandatą: EP turėtų dirbti ir anksčiau šiai partijai atstovavęs V. Uspaskichas.

R. Paksas siekė būti išrinktas su rinkimų komitetu, tačiau jis negavo nė vieno mandato.

Be V. Uspaskicho, Europos Parlamente darbą tęs ankstesnėje kadencijoje jame dirbę liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė.