Kaip teigė žurnalistų kalbintas Europos Parlemento narys Petras Auštrevičius, Lietuva tam tikru laiku padarė labai teisingą sprendimą pasikviesdama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pareigūnus stebėti, kokių veiksmų imasi šalis vykstant šiai nelegaliai krizei ir hibridinei atakai.

„Buvo laiko klausimas, kada gali iškilti tam tikrų neaiškumų – kaip nepaprastosios padėties įstatymo įgyvendinimas paveiks nelegalių migrantų apgręžimą, ar jų nukreipimą kita linkme. Nesu nustebęs girdėdamas, kad jau yra tam tikros žinios, apibendrinimai, jog galimai yra pažeidimų – ginčijamasi, kiek jų yra. Bet, sakyčiau, kad į tai reikia reaguoti normaliai. Reikia aiškintis, kadangi „Frontex“ privalo bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis – su pasienio apsaugos departamentu ir Vyriausybe. Todėl kol kas nereikėtų labai gąsdintis ir gąsdinti kitų, kad tai mums bus ypatingai blogos išvados, ir galbūt gali būti tam tikrų atsakomųjų veiksmų, pasiūlytų Europos Kamisijos. Situaciją reikėtų vertinti ramiai, bet rimtai“, – detalizavo pašnekovas.

– Kaip galvojate, ar iš tiesų „Frontex“ pareigūnai gali trenkti durimis ir, pavyzdžiui, misiją baigti anksčiau nei numatyta, nes pabaiga – lapkričio mėnesį.

– Klausimas yra tame, kaip bus bandoma pateikti visą šitą situaciją ir visus įvertinimus. Bijau, kad gali būti bandymų politizuoti tą dalyką, nes kai kurios politinės grupės labai akylai stebi situaciją Lietuvos-Baltarusijos ir Lenkijos-Baltarusijos pasienyje. Kai kurios iš jų turėdamos besąlygišką pritarimą vadinamajai nereguliariai migracijai, bando sukurti kuo geresnes sąlygas migrantams vienaip ar kitaip kirsti sieną. Jausdami politinį spaudimą, „Frontex“ pareigūnai gali imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Ar jie bandys išvykti anksčiau – demonstratyviai parodydami, kad nesutinka ir negali bendrdarbiauti su Lietuva, kol kas tokių priežasčių aš nematau. Nes kol kas iš „Frontex“ pareigūnų mes girdime vien tik liaupses Lietuvai, kad bendradarbiaujama, kad pateikiama informacija ir panašiai. Aš siūlyčiau ir bendradarbiauti tokioje dvasioje – teikti informaciją, aiškintis kiekvieną atskirą atvejį ir kantriai laukti galutinių išvadų.

– Jeigu atsitiktų taip, kad „Frontex“ išvažiuotų ir, jūs sakote, kad kažkas gali politizuoti tokį sprendimą, kaip mes tada atrodysime prieš kitas bendrijos nares?

– Mes visada galime būti prilyginti toms valstybėms, kuriose buvo užfiksuota tokių migrantų išstūmimo arba nepriėmimo naudojant jėgą atvejų. Tai yra ir Graikija, Vengrija ir Kroatija. Taip gali būti, bet nepamirškime vieno dalyko – galbūt mes ne viską dar padarėme pateikdami nepaprastosios padėties arba hibridinės atakos išaiškinimą ir visus argumentus Briuseliui, nors atrodytų, kad kai kurie Europos Komisijos nariai labai palankiai vertina Lietuvos politiką šituo laikotarpiu, yra gerai informuoti, kas daroma, ir kokia situacija, bet nemanykime, kad mes esame padarę tiek, kad nieko nereikėtų daryti. Todėl politinis darbas, lobizmas ir aiškinimas turi tęstis.

– Ar dėl šios situacijos Lietuva galėtų sulaukti kažkokių rimtų pasekmių iš Europos Sąjungos, ar tai apsiribos vien reputacine žala?

– Tai gali būti reputacinė žala – galime sulaukti tam tikros kritikos, galbūt patarimų, išvadų, kurios gali būti naudingos kitoms vakstybėms, atsidūrusioms panašioje padėtyje. Nemanau, kad sulauktume kažkokios finansinės bausmės ar panašiai. Tai galbūt gali paskatinti kai ką kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) reikalaujant vienokios ar kitokios finansinės kompensacijos.

– Tai mes, jūsų manymu, galėtume nuklysti iki kažkokių teisinių pasekmių?

– Manau, kad taip, teisinės pasėkmės gali būti. Jos gali turėti tam tikrą finansinę išraišką, bet labai nesinorėtų, kad mes taptumėme vieninteliai kalti dėl visos šios situacijos. Nagrinėdamas Jungtinių Tautų (JT) atstovo kalbą po jo apsilankymo Lietuvoje, norėčiau užduoti jam vieną nesudėtingą klausimą: gerbiamasis, ar jūs lankėtės Baltarusijoje? Ar jūs teikiate šią informaciją ir apibendrinimą apie Lietuvos veiksmus, žinodamas puikiai ir būdamas puikiai informuotas apie Baltarusijos pusės situaciją ir tos valstybės hibridinius veiksmus? Jeigu ne, tai nuvykite, – mes pasiruošę tęsti diskusiją. Galbūt kartais ir taip reikia atsakyti.

– O gal pranešimai apie incidentus pasienyje yra tiesiog dar vienas Aliaksandro Lukašenkos režimo manevras?

– Mes kol kas turbūt nepamatėme veiksmų, kuriuos gali arba imsis A. Lukašenka. Jis yra pernelyg susikoncentarvęs į šitą veiksmą. Jis pats tarnavo SSSR pasienio tarnyboje, kurią visada šefuodavo KGB. Ir jis, matyt, puikiai išmano visus tuos dalykus, ir gali daug ką papasakoti iš savo praeities. Bet, aš manau, kad jis dar turi mums galimai nemalonių siurprizų – ar migrantų kiekiu, ar kažkuo kitu, ką mes galime dar patirti artimiausiu metu.