„Krašto apsaugos auga (finansavimas – BNS), mes kalbame apie 3,5 procento, kalbame ir apie 4 proc. augimą. Tai turbūt panaši trajektorija turėtų būti ir žvalgybos agentūrų veiklai stiprinti“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo jis.

Jam antrino ir kitas NSGK narys, laikinai krašto ministro pareigas einantis Laurynas Kasčiūnas.

„Taip, reikėtų“, – trumpai atsakė jis, paklaustas, ar biudžete numatomas finansavimas žvalgybai turėtų būti didesnis.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimas 2025-aisiais turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų.

Vis dėlto kitų dvejų metų finansinė projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai mažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.

Anot VSD, tokia situacija neatitinka kintančios nacionalinio saugumo aplinkos Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje ir vykdant nekonvencines operacijas Europoje, taip pat prieš Lietuvą.

VSD direktorius Darius Jauniškis biudžetą yra prašęs padidinti mažiausiai 15 mln. eurų.

„Mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba yra integrali mūsų šalies gynybos ekosistemos dalis. Kai stipriname savo krašto apsaugą, gynybą, kariuomenę, lygiai tą patį mes turime daryti su žvalgyba“, – teigė G. Jeglinskas.

Pasak parlamentaro, žvalgybai neskiriant pakankamo finansavimo jai bus sunku konkuruoti su Rusijos, Baltarusijos, Kinijos žvalgybomis.

NSGK yra paraginęs Vyriausybę kitų metų biudžete numatyti didesnį finansavimą VSD.