„EVT tvarka kol kas nėra keičiama, tiesiog ji nėra niekaip reglamentuota. Klausimas, turbūt jūs sutiktumėte su manimi, kad tokios svarbos dalykai turi būti kaip nors teisiškai reglamentuojami, kad tai nebūtų kažkoks „Muzikinių kėdžių“ klausimas: kas pirmas atsisėdo, tas ant tos kėdės ir sėdės“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Landsbergis.

„Tai turi būti ar įstatymu, ar Vyriausybės nutarimais, ar kitaip kažkaip reglamentuojami dalykai. Visa kita yra vykstanti diskusija“, – kalbėjo jis.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, laimėję Seimo rinkimus.

Turi būti kaip nors teisiškai reglamentuojami, kad tai nebūtų kažkoks „Muzikinių kėdžių“ klausimas.

Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.

Penktadienį paskelbtos BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 56,1 proc. respondentų mano, kad Lietuvai EVT ir toliau turėtų atstovauti šalies vadovas G. Nausėda, 18,6 proc. žmonių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti ministrė pirmininkė I. Šimonytė, o 25,3 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės.

I. Šimonytė: logiškiau būtų atstovauti premjerui

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, nors pati mano, jog atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT) kai kuriais klausimais logiškiau būtų Vyriausybės vadovui, o ne prezidentui, šiuo metu, tikina politikė, jos pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo klausimai.  

Žurnalistams komentuodama trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros keliantį atstovavimo EVT klausimą, I. Šimonytė pažymėjo, kad EVT dažnai tik mažąją darbotvarkės dalį sudaro užsienio politikos klausimai, kurie priklauso prezidento prerogatyvai.

ES, mano nuomone, nėra užsienio reikalai. ES yra užsienio reikalai tiek, kiek kalbama apie mūsų santykius su trečiosiomis šalimis.

„Dar kartą noriu pakartoti, kad tai neretą kartą yra mažesnioji darbotvarkės dalis. Dabar neformaliame susitikime Portugalijoje bus svarstomas ES socialinis ramstis, kuris yra labai mažai susijęs su užsienio politika ir yra susijęs su vidaus politika“, – Trakuose žurnalistams sakė premjerė.

Apskritai, akcentavo I. Šimonytė, jos požiūriu ES klausimai didžiąja dalimi nėra užsienio politikos, už kurią atsakinga Prezidentūra, reikalai.

„ES, mano nuomone, nėra užsienio reikalai. ES yra užsienio reikalai tiek, kiek kalbama apie mūsų santykius su trečiosiomis šalimis, mūsų, kaip Bendrijos, santykius su trečiosiomis šalimis. Bet šiuo metu man svarbiausias klausimas – pasiekti, kad kuo daugiau žmonių būtų vakcinuota per kuo trumpesnį laiką“, – teigė I. Šimonytė.

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su Gitanu Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.

Premjerė I. Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.

Prezidentas: tokiais siūlymais jie erzina visuomenę

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad jam susidaro įspūdis, jog valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, inicijuodama konstitucinius, rinkimų tvarkos ar Lietuvos atstovavimo užsienyje pakeitimus, siekia susikurti jiems patiems palankią sistemą. Be to, pažymi prezidentas, tokie kontroversiški konservatorių veiksmai erzina šalies visuomenę.

Ir šiuo metu neerzinti visuomenės darant tokius tikrai kontroversiškus pasiūlymus ir mėginant juos įgyvendinti.

„Pakeitimai yra tokie, kurie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms. Dar blogiau, kad įkaitu tampa mūsų svarbiausias dokumentas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iš karto šitiek pakeitimų, vienu metu, juo labiau tokių pakeitimų, su kuriais nesutinka didžioji tautos dalis, kuri Konstituciją savo sprendimu ir priėmė. Tai nėra priimtina, tai nėra teisingas kelias“,– penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas mano, kad vietoj šių siūlymų valdantieji turėtų teikti pataisas, kurios spręstų realias Lietuvos vidaus politikos problemas.

„Turime daugybę problemų mūsų vidaus politikoje, ir turėtumėm dėti pastangas jas išspręsti. Ir šiuo metu neerzinti visuomenės darant tokius tikrai kontroversiškus pasiūlymus ir mėginant juos įgyvendinti“,– kalbėjo prezidentas, pažymėdamas, kad tokie, vienai partijai naudingi, sprendimai gali sumažinti rinkėjų susidomėjimą Lietuvos politika.

„Žmonės vienaip ar kitaip pasako labai aiškiai, mes norime dalyvauti Lietuvos politikoje, mes norime turėti įtakos mūsų valdžios institucijų veiksmams. Visi sprendimai, kurie mus tolina nuo tos valdžios, baigsis tuo, kad mes nuo jos nusigręšime, nedalyvausime rinkimuose ir būsime indiferentiški mūsų politiniam gyvenimui. Nejaugi yra Lietuvoje tokių partijų, kurios norėtų, kad Lietuvos žmonės apskritai numotų ranka į politiką, ja domėtis, vaikščioti į rinkimus? Aš nenoriu tikėti, kad Lietuvoje tokių partijų yra“,– sakė prezidentas G. Nausėda.