„Irakas atsargiai žiūri į žmonių grąžinimą“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuva turi svertų, derantis su Bagdadu.

Kaip anksčiau BNS yra sakęs ministras sakęs, Europos Sąjunga rengiasi sugriežtinti Šengeno vizų išdavimą irakiečiams, tačiau migracijos problemos sprendimas Lietuvoje gali pakeisti bendrijos nuomonę.

„Irakas turi daug lūkesčių dėl gilesnio bendradarbiavimo su ES. Beveik visas jis yra susijęs su vizomis, keliavimu. (...) Šiandien į Lietuvą yra nukreipta labai daug akių. Jei pavyks šį klausimą išspręsti, gal būti, kad požiūris į Iraką Europos Sąjungoje bus palankesnis“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jų argumentas – skrydžiai komerciniai, todėl nemato galimybės greituoju būdu juos mažinti.

Jis pridūrė, kad Lietuva jaučia stiprų ES palaikymą – Bendrijos diplomatijos atstovas ne kartą šį klausimą aptarė su Bagdadu.

Pasak ministro, iš Irako svarbiausia pagalba, prieš išsiunčiant neteisėtus migrantus atgal į kilmės šalį, būtų jų atpažinimas.

Tuo metu iš Turkijos, per kurią iš Irako į Baltarusiją patenka migrantai, Lietuva norėtų į Minską tranzitu keliaujančių žmonių registracijos ir tokiu būdu galimybės juos identifikuoti.

„Jeigu jie mums negali jų (duomenų – BNS) duoti prieš įvykstant nelegaliai migracijai, tai gerai – tada mums gali padėti tuos duomenis gauti įvykus migracijai“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, tam pasitarnauti galėtų Stambulo deleguotas Turkijos konsulinis atstovas, kuris veiktų Lietuvos teritorijoje.

Šiuo metu glaudesnio bendradarbiavimo galimybes Turkijos sostinėje aptaria Lietuvos specialistų delegacija. Šio mėnesio pabaigoje ekspertų delegacija turėtų vykti ir į Iraką.

Ministras taip pat teigė, kad su šalių pareigūnais kalbėjosi ir dėl galimybės mažinti skrydžių į Minską kiekį, siūlant kompensacijas, tačiau šioje srityje palankių sprendimų artimiausiu metu greičiausiai nebus.

„Jų argumentas – skrydžiai komerciniai, todėl nemato galimybės greituoju būdu juos mažinti“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva neketina „priklaupti ant kelių“ prieš Minską

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį paragino Lietuvos politikus ieškoti tarpininkių šalių, galinčių padėti kalbėtis su Minsku dėl neteisėtų migrantų krizės.

„Reikia ieškoti šalių, galbūt iš trečiųjų šalių, turiu omeny ne ES šalių, kurios bandytų padėti vienaip ar kitaip šnekėtis diplomatiniais kanalais su Baltarusija. Nes visiškai akivaizdu, kad tai yra speciali akcija, organizuota akcija“, – Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, tai galėtų būti tos valstybės, kurios bendradarbiauja su Europos Sąjunga (ES), Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau taip pat palaiko ryšius su Baltarusija. Kaip pavyzdį politikas įvardijo Jungtinius Arabų Emyratus.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad Lietuva turi instrumentų, siekiant išardyti neteisėtų migrantų kelionės tinklus.

„Man atrodo, kad kai teroristas tave terorizuoja, pradėti su juo derybas – duoti jam daugiau erdvės – manau, kad tai būtų klaidingas sprendimas. Dabar dar tikrai turime instrumentų, kad išardytume besiformuojantį tinklą. Natūralių partnerių atsiranda. Niekas nenori tapti auka nelegalios migracijos tinkle. Ar tai būtų Turkija, ar Irakas“, – kalbėjo jis.

„Nulenkti galvą, priklaupti ant kelių prieš teroristą, man tai yra visiškai nepriimtina“, – pridūrė ministras.

Pastaruoju metu Lietuva susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sieną su Baltarusija, daugiausia atvyksta Irako, taip pat Afrikos šalių piliečių.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki šiol sulaikyta per 1,9 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.