„Tikimės, kad bus rastas sutarimas, nes tai dar nėra garantuota. Norėčiau priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras omenyje turėjo prieš kelerius metus susiklosčiusią situaciją, kai Turkija kurį laiką blokavo atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, siekdama savų interesų, susijusių su šiaurės Sirijoje veikiančiais kurdų kovotojais ir jų pripažinimu teroristinėmis grupėmis.

Norėčiau priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti.

„Kol kas galbūt šampaną aš palaikyčiau šaldytuve“, – sakė G. Landsbergis.

Anksčiau ministras teigė, kad naujieji planai yra reikšmingas žingsnis į priekį.

Aljansas parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Lietuvos kariuomenės vadas pirmadienį teigė, kad naujieji planai pilnai atitinka Lietuvos lūkesčius.

Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad gynybos planai yra „kariuomenės dokumentas, instrukcija, kaip atgrasytume, kaip kariautume, kada ir kokių karinių veiksmų imtumėmės, kaip reaguotume laike ir erdvėje“.

Vis dėlto G. Landsbergis planuose teigė pasigendantis atgrasymo elemento.

„Reikia nepamiršti ir atgrasymo. Atgrasymo veiksnys yra iki karo, kad tų planų net nereikėtų. (...) Šito dėmens planas neapima, todėl raginame nepamiršti to, kas buvo įsipareigota Madrido sutarimuose“, – sakė jis.

Vis dažniau apie naująją gynybos viziją imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą.