„Mano žiniomis, prezidentas nėra susipažinęs su informacija iš kitos pusės, su tais 13 žmonių ne tik iš Užsienio reikalų ministerijos, kurie pasisakė ganėtinai detaliai apie jų darbo sąlygas. Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena dalimi istorijos, grąžinti ambasadorių pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną turi toliau dirbti, priklauso nuo jo, man atrodo, gal nėra iki galo atsakinga“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.

Apie prezidento Gitano Nausėdos sprendimą dėl ambasadoriaus trečiadienį pranešė jo patarėjas Frederikas Jansonas.

„Prezidentas vakar (antradienį – BNS) buvo susitikęs su ambasadoriumi, išklausė jo poziciją ir paprašė grįžti į Londoną, tęsti darbą“, – LRT televizijai trečiadienį sakė patarėjas.

G. Landsbergis savo ruožtu ketvirtadienį kartojo, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar E. Bajarūnas gali toliau eiti ambasadoriaus pareigas.

„Toliau konsultuosimės. Žmonių, kurie yra tiesiogiai ne man pavaldūs (...), kuriems mano vadovaujama ministerija moka atlyginimus, užtikrina jų gerovę, tikisi rezultatų iš jų, man yra svarbiausia. Jie išėjo, pasisakė, jeigu jie dabar būtų nutildyti, ministerija taptų blogesne vieta dirbti“, – tvirtino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.

G. Landsbergis siūlė įsivaizduoti situaciją, jeigu jam būtų mesti tokie kaltinimai, kaip ambasadoriui, ir nesulauktų dėl to jokios politinės atsakomybės.

„Įsivaizduokite situaciją, kad ministras Landsbergis sulaukia 13 asmenų kaltinimų iš trijų institucijų, kad jis netinkamai elgėsi su savo darbuotojais, ir kas nors pasakytų, kad tegu eina toliau dirbti, nes jo darbas yra specifinis, nemanau, kad jūs (žurnalistai – BNS) mane paleistumėte, nemanau, kad turėčiau galimybę nueiti, neatsakyti į jūsų klausimus, organizuoti spaudos konferencijas ir kalbėti apie kitus dalykus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vis dėlto, man atrodo, yra aiškūs standartai, kaip vadovai turi elgtis su pavaldiniais, kaip turi bendrauti, kokie jiems keliami lūkesčiai Lietuvos, kuri prisistato kaip moderni Vakarų pasaulio valstybė.

„Vis dėlto, man atrodo, yra aiškūs standartai, kaip vadovai turi elgtis su pavaldiniais, kaip turi bendrauti, kokie jiems keliami lūkesčiai Lietuvos, kuri prisistato kaip moderni Vakarų pasaulio valstybė“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministerijos Generalinė inspekcija nustatė, jog E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir netinkamai bendrauja su ambasados darbuotojais.

Dėl šių trūkumų Generalinė inspekcija rekomendavo atlikti E. Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą ir spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai, pranešė naujienų portalas „Delfi“.

Pats E. Bajarūnas sako tapęs politinės kovos įrankiu, tačiau trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje neįvardino, tarp ko ši kova vyksta.