Jei procedūras dėl V. Pranckiečio pašalinimo iš posto inicijuoti imtųsi patys „valstiečiai“, G. Landsbergis, anksčiau rodęs nepasitenkinimą Seimo pirmininko liudijimais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamame tyrime dėl Seimo narės Irinos Rozovos, šį kartą LRT radijui teigė nebežinantis, kaip elgtųsi. Ko gero, tvirtino politikas, jis nedalyvautų balsavime dėl parlamento vadovo nušalinimo.

„Nežinau, ar dalyvaučiau balsavime apskritai, o kolegos, esame apie tai kalbėję, dėl pono Pranckiečio dalykinių savybių norėtų laisvo balsavimo“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.

Konservatorius tvirtino, kad jį išties nuvylė V. Pranckiečio atsakymai į NSGK komiteto posėdyje užduotą klausimą, kodėl nebuvo inicijuotas parlamentinis tyrimas, gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) surinktą informaciją apie abejotinus I. Rozovos ryšius. Tačiau, kartu pabrėžė G. Landsbergis, paskutinėje šio Seimo sesijoje yra kur kas svarbesnių klausimų.

„Aš buvau nuviltas jo (V. Pranckiečio. – ELTA) pasakojimo, bet, ar aš tikrai eičiau balsuoti prieš poną Pranckietį, aš negalėčiau pasakyti vien todėl, kad, man atrodo, tai turi labai mažai prasmės. Liko pusė metų iki rinkimų, yra kur kas svarbesnių dalykų“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai yra sakęs, kad jo vedama partija pati iniciatyvos pakeisti Seimo pirmininką nerodys: lauks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų arba opozicijos iniciatyvos.

Šių metų sausį vykusiame NSGK komiteto posėdyje V. Pranckietis buvo klausiamas, kodėl neinicijavo parlamentinio tyrimo, gavęs VSD surinktą informaciją apie abejotinus parlamentarės I. Rozovos ryšius. Seimo vadovas atsakydamas tvirtino, kad tuomet manęs, jog tokį tyrimą galėjo inicijuoti pats NSGK. Savo ruožtu NSGK nariams tokie V. Pranckiečio argumentai nepasirodė esantys įtikinami.