„Tai – Rusijos operacija prieš Vakarų šalis rytiniame ir šiauriniame flange, nes (...) Šiaurės Europos šalys taip pat susiduria su (...) šiomis operacijomis. Ir mes turime kalbėti labai aiškiai, ne tik jas įvardydami, bet ir labai aiškiai pasakydami, ką ketiname daryti jų atžvilgiu“, – ketvirtadienį CNN televizijai duotame interviu pabrėžė G. Landsbergis.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras kritiškai įvertino NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte siūlymą, kad NATO naikintuvai, nesant tiesioginės grėsmės, tik palydėtų rusų orlaivius iš sąjungininkių oro erdvės.

„Manau, kad trūksta aiškios žinutės Putinui, nes jis vis dar galvoja, kad bijome imtis reikalingų veiksmų. Mes galime nežinoti, kada lėktuvas ar dronas kelia tiesioginę grėsmę, ir jei šis skrenda bet kurios NATO šalies teritorijoje, turime pasakyti, kad jei jis ten yra neteisėtai, jis bus numuštas. Tai yra žinutė, kurią Putinui reikia išgirsti. Ir iki šiol jis jos negirdėjo“, – pabrėžė jis.

„Rusija kariauja su Europos ir Vakarų sąjungininke Ukraina. Taigi labai aišku, kad ji neturi gerų ketinimų nei Ukrainos, nei bet kurios Vakarų šalies atžvilgiu. Tai reiškia, kad jei jie įskris, jie turi būti ne palydimi. Nereikia skambinti į Maskvą ir klausti apie ketinimus: „Kodėl esate Estijos oro erdvėje?“ Reikia numušti kaip Turkijos valdžia padarė prieš porą metų. (….). Trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo, bet joks kitas lėktuvas niekada daugiau nepažeidė Turkijos oro erdvės“, – pridūrė G. Landsbergis.

Trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo, bet joks kitas lėktuvas niekada daugiau nepažeidė Turkijos oro erdvės.

Komentuodamas technologinį NATO šalių pasirengimą atremti rusų keliamas grėsmes, jis atkreipė dėmesį į tai kasdien darančios Ukrainos pavyzdį.

„Na, deja, mes nesame labai gerai pasirengę. Operacija prieš Lenkiją tai labai aiškiai parodė: įskrido 20 dronų, numušti keturi. (...) Tai mums sako, kad neturime radarų pajėgumų. Neturime priemonių numušti lėtai ir žemai skrendančių objektų, kuriuos rusai šiais laikais naudoja kare. Taigi, paradoksalu, bet turime labai greitai išmokti Ukrainos pamokas. Mes nebeturime ukrainiečių nieko mokyti. (...) Mokytis turime mes. Pirkti (ginkluotę – ELTA), padėti ukrainiečiams sustiprinti savo oro gynybą ir įdiegti tokias pačias sistemas mūsų šalyse“, – sakė jis.

„Turėtume kontroliuoti eskalaciją, kad ne tik rusai sakytų, kiek toli ir giliai jie ketina įsiveržti į Europą, į Ukrainą, o tai darytume mes, vakariečiai, padėdami ukrainiečiams nustatyti toną“, – apibendrino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad rugsėjo viduryje į Lenkijos oro erdvę buvo įskridę rusų bepiločiai orlaiviai, kiek vėliau Estija pranešė apie Rusijos naikintuvų įvykdytus jos oro erdvės pažeidimus. Į savo erdvę įskridusį rusų droną šį mėnesį taip pat užregistravo Rumunija. Ketvirtadienį vėlai vakare NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į virš Baltijos jūros pastebėtus ir Latvijos oro erdvę pažeidusius Rusijos naikintuvus.

Šią savaitę savo oro uostus dėl virš jų skraidžiusių dronų dukart buvo priversta uždaryti Danija, kurios ministrė pirmininkė tais pavadino „hibridine ataka“. Nors kol kas šalies tyrėjams nepavyko nustatyti atsakingų asmenų, tačiau ji pažymėjo, kad Rusija yra „šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui“.