Abejoja, ar ribojimai teisėti

Dalis Seimo narių mano, kad galimybių pasas žmones skirsto į gerus ir blogus, skiepytus ir neskiepytus, varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą ar susirinkimų teisę, teisę gauti paslaugas.

„Jeigu tiek vieni, tiek kiti serga, galbūt didesne ar mažesne forma, vieni kitus gali užkrėsti, tai skirstyti į geresnius ir blogesnius negalima, nes visi yra vienodi. Liga parodė, kad žmonės yra vienodi, o galimybių pasas išskirstė į geresnius ir blogesnius“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Tad jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar šis Vyriausybės reguliavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Kreipimąsi pasirašė 36 parlamentarai iš opozicinių Darbo partijos, „valstiečių“, Regionų partijos ir Socialdemokratų frakcijų.

Parlamentarai taip pat abejoja, ar galimybių paso ribojimai teisėti, nes juos įtvirtino Vyriausybė nutarimu, o ne Seimas įstatymu.

„Civilinės saugos įstatyme yra nurodyta, kad ekstremali situacija skelbiama skubiais atvejais. Šiuo atveju ta skuba trunka nuo 2020 metų kovo mėn.“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Oponentų iniciatyvą vertina griežtai

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius žalimas sakė: jeigu suvaržymai yra būtini ir proporcingi, kai kurias teises varžyti galima, bet atskiros priemonės klausimų kelia.

„Dėl tų pačių parduotuvių ploto, kaip tos priemonės buvo kaitaliojamos, galima matyti tam tikrą nenuoseklumą. Bet čia yra atskirų priemonių klausimas, o kad visumoje tos priemonės būtų antikonstitucinės, tikrai nedrįsčiau pasakyti“, – komentavo D. Žalimas.

Opozicija kažką turi veikti, tai kreipiasi į teismą.

Valdančiųjų konservatorių lyderis tokią oponentų iniciatyvą vertina griežtai. Sakė, kad tie, kurie kovoja prieš bet kokius raginimus skiepytis, iš esmės pasisako už tai, kad kuo daugiau žmonių mirtų.

„Visa tai, ką mes matėme Seime, visi Vyriausybės sprendimų nepalaikymai... Manau, kad tiems žmonėms kliūna didelė dalis atsakomybės už kiekvieną Lietuvą paliekantį neskiepytą žmogų“, – sakė Gabrielius Landsbergis.

„Opozicija kažką turi veikti, tai kreipiasi į teismą. Prancūzijoje, kitur, kur tokius panašius pasus teismai nagrinėjo, buvo išvados, jog neprieštarauja Konstitucijai. Manau, ir Lietuvoje panagrinės Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kreiptis į Konstitucinį Teismą gali ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių. Šiuo atveju kreipėsi daugiau, bet nagrinėjimas gali užtrukti ir pusantrų metų. Seimo nariai teigė, kad galimybių paso reguliavimas varžo pamatines teises, todėl prašo teismą nagrinėti kreipimąsi ne įprasta tvarka, o pirmenybės, tuomet sprendimas gali būti ir per pusmetį. Ar čia gali būti taikoma pirmenybė, Konstitucinis Teismas nuspręs įvertinęs bylos aplinkybes.