„Prezidentas to nelabai bijo slėpti... tas, pavadinkime, jo elektoratas, kuriam jis ir siunčia tam tikras žinutes. Ar tai, kas susiję su skiepais, ar su kitais socialiniais klausimais. Tos žinutės buvo labiausiai skirtos tam, kur piketuos prie Seimo“, – parlamente po prezidento metinio pranešimo žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Konservatorių pirmininkas įvertino ir metinio pranešimo metu nuskambėjusį G. Nausėdos pasisiūlymą padėti valdantiesiems ir opozicijai atrasti dialogą po to, kai vieni kitiems oponuojantys parlamentarai susiginčiję susėdo į skirtingas posėdžių sales. Jo teigimu, iniciatyva gera, tačiau prezidentui, kaip jau parėmusiam opoziciją, padėti ieškoti dialogo būtų sunku.
Tos žinutės buvo labiausiai skirtos tam, kur piketuos prie Seimo.
„Tradicija Lietuvoje buvo tokia, kad valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge. Būtent arbitro pozicija, kuri leidžia abiem pusėms priartėti ir rasti sutarimą. Kol kas dar to nepavyko“, – teigė G. Landsbergis.
Anot politiko, veikiausiai tai lėmė prezidento „orientacija į artėjančius rinkimus“ ir „susitapatinimas su opozicinėmis jėgomis“.
„Dialogui tai tikrai nepadeda. Jis atsistoja aiškiai į vieną pusę ir tada tas dialogas... Mums tada reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – teigė G. Landsbergis.
Prezidento kritika dėl Taivano išsakyta galbūt neturint visos informacijos
Prezidento G. Nausėdos kritika dėl Vyriausybės veiksmų, reaguojant į Kinijos atsaką dėl Taivaniečių atstovybės, išsakyta galbūt neturint visos informacijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Skaitydamas metinį pranešimą Seime valstybės vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad valdantieji nebuvo pasirengę atsakomiesiems Pekino veiksmams ir rėmėsi prielaida, jog „Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje“.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko teigimu, Kinija grasino imtis tam tikrų priemonių prieš kitas šalis, kurios bendradarbiaus su Lietuva, tačiau „šito nėra“.
„Prezidentas tą pasakė lygtai tai būtų faktas, bet buvo grasinimas, tačiau Europos Komisija ir tam tikrų valstybių labai aktyvi veikla, ir mūsų partnerių aktyvi veikla, visų pirma, JAV ir Vokietijos veikla, sustabdė bet kokį Kinijos mėginimą spausti trečiąsias valstybes“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Užsienio politikos nuoseklumas
Valdančiųjų lyderis atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas kalboje ne kartą pakartojo, kad Lietuvos saugumas stovi „ant kelių pamatinių akmenų, vienas iš jų yra transatlantiniai santykiai“, tai pat svarbi vertybinė politika.
Jis teigė su tuo sutinkantis, tačiau pabrėžė, jog tokie patys principai turi būti taikomi tiek kalbant apie kaimynus, tiek apie toliau nuo Lietuvos esančias šalis.
„Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – iš transatlantinio ir vertybinio akmens. Matyt, čia būtų sunku paaiškinti užsienio politikos nuoseklumą, kai vienais klausimais sakytume, jeigu klausimas yra šimtas kilometrų nuo Lietuvos sienos, mes esame vertybiški, jeigu tai yra tūkstantis kilometrų, (...) tada mes turime kitus interesus“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – iš transatlantinio ir vertybinio akmens.
„Aš matyčiau čia nuoseklumo poreikį ir man ta pirmoji kalbos dalis, vis dėlto, ji visiškai atitinka, kaip Vyriausybė ir aš asmeniškai, matom užsienio politikos prioritetus ir kaip juos dėliojam“, – pridūrė jis.
Pernai rudenį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą.
Mato kaip arbitrą
Kalbėdamas apie šalies vadovo kritiką dėl įtampos Seime, G. Landsbergis teigė sutinkantis su situacijos įvertinimu. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad prezidentas labiau save sieja su opozicinėmis jėgomis.
„Dialogui tai tikrai nepadeda, kad atsistoja aiškiai į vieną pusę. Tada (...) reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – sakė jis.
Anksčiau G. Nausėda yra sakęs, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai, „buldozerio principai politikoje“.
Skaitydamas metinį pranešimą, jis teigė, jog dialogui reikalinga „visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą“.
„Na, tradicija tokia buvo Lietuvoje, valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge ir užimdavo tą arbitro poziciją, kuri leidžia abiem pusėm priartėti prie centro ir rasti sutarimą“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė galintis suprasti kritiką valdantiesiems, tačiau pabrėžė, jog „sunku vairuoti Vyriausybės laivą, kuomet plaukiam per tokią sraunią upę ir kurioje yra tiek daug akmenų“, omenyje turėdamas krizes, kurių sąlygomis tenka dirbti, pavyzdžiui, karą Ukrainoje.
„Ne visi sprendimai gali būti iš karto savaime aiškūs, paaiškinti, suprantami ir suvokiami. Tą galiu aš sau prisiimti ir manau, kad didelė dalis Vyriausybės tą ir prisiims“, – svarstė jis.
Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda pažymėjo, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti, jog tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos atsirastų dialogas.
„Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – sakė G. Nausėda, prieš tai pažymėjęs, kad jam svarbu, jog jo metinio pranešimo pasiklausyti į vieną salę susirinko tiek pozicija, tiek ir opozicija.
Trečiojo savo metinio pranešimo metu šalies vadovas sukritikavo esamą situaciją žemės ūkio, sveikatos, finansų sektoriuose. Kritikavo Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės bei tai, kaip buvo susitvarkyta su pandemijos sukelta krize.
Naujausi komentarai