„Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis.
Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) po susitikimo penktadienį pranešė, kad be kita ko bloko užsienio reikalų ministrai įtraukė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, kaip ir Dūmos narius, palaikiusius karinę agresiją Ukrainoje.
Tuo metu LRT G. Landsbergis teigė, kad susitikime sutarimas dėl Rusijos atribojimo nuo SWIFT dėl karo su Ukraina „praktiškai rastas“.
„Buvo nemaža diskusija dėl SWIFT, galiu pasakyti, bent jau toks jausmas išsakomas iš salės, (...) kad sutarimas praktiškai rastas“, – LRT Briuselyje sakė G. Landsbergis.
Antrasis sankcijų paketas turėtų apimti Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektorius, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymus, ribojimus eksportui ir jo finansavimui.
Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
G. Landsbergis: Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje Europos stuburas tvirtėja
G. Landsbergis sako, kad Rusijai demonstruojant Europoje daugelį dešimtmečių neregėtą agresiją bei žudant užpultos šalies nekaltus gyventojus, „Europos stuburas tvirtėja“. Tą rodo vis griežtesnės sankcijos Kremliaus atžvilgiu. Tačiau, kaip teigia Lietuvos diplomatijos vadovas, baudžiamosiomis priemonėmis jis gali pasidžiaugti tik iš dalies, nes brutalus karas taikioje Ukrainoje tebesitęsia.
„Todėl būtinai reikia kitų žingsnių, todėl ir Rusijos sankcionavimo uždavinys nesibaigia. Turime toliau bausti Rusiją sankcijomis ir siųsti ginklus bei ginkluotę į Ukrainą, padėti jai finansais. Ir tai yra svarbiausi uždaviniai – jie nesibaigs tol, kol nebus laimėtas karas Ukrainoje“, – ELTAI penktadienį sakė užsienio reikalų ministras.
Tačiau žvelgiant į Rusijos karinės mašinos apsukas, vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad euroatlantinės bendruomenės šalių parama ir vėluoja, ir yra per menka.
„Aš norėčiau, kad būtų ir greitesni sprendimai, bet einame taip greitai kaip įmanoma“, – teigė G. Landsbergis.
Kita vertus, pažymėjo ministras, kai kurios ES šalys jau dabar yra nustebusios dėl savo sutikimo įjungti žalią šviesą sankcijoms, nukreiptoms į agresijos Ukrainoje architektus – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
„Kai kurie kolegos mini, kad prieš kelias savaites nebūtų įsivaizdavę, jog balsuotų už sankcijas Rusijos vadovui“, – teigia ministras, vildamasis, kad jau artimiausiu metu plėsis Ukrainai realią pagalbą teikiančių šalių ratas.
„Vis naujos valstybės prisijungia. Ne taip seniai Prancūzija paskelbė, kad tieks ginkluotę. Tiek Lietuva, tiek ir kitos Baltijos valstybės, tiek aš asmeniškai, dirbame ir daug laiko skiriame kolegų įtikinėjimui ir tokio neformalaus europinio, transatlantinio aljanso Ukrainos pagalbai kūrimui. Kad būtų grupė valstybių, kurios tiektų pagalbą Ukrainai“, – apibendrino G. Landsbergis.
